„Interneto prekyba toliau išlaiko augimą, nors jos pagreitis, palyginus su ankstesniais dvejais metais, sumažėjo. Sparčiausi augimo tempai buvo fiksuojami fizinės prekybos suvaržymų dėl pandemijos metu. Pavyzdžiui, praėjusių metų sausio-kovo mėn. interneto prekybos apimtys augo daugiau kaip 71 proc., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu“, – sako „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.
Pasak „Swedbank“ atstovo, nuosaikesnis interneto prekybos augimas rodo, kad vartotojai, turėdami galimybę lankytis fizinėse parduotuvėse ir paslaugų vietose, jomis naudojasi.
Kita vertus, per paskutinius dvejus metus ypač sustiprėjęs įprotis apsipirkti internetu niekur nedingo – tai darančių pirkėjų skaičius ir jų pirkiniams skiriamos sumos didėja, todėl internetas, kaip prekybos kanalas, tampa vis reikšmingesnis.
Be to, šalies gyventojai vis daugiau pinigų išleidžia vietos e. parduotuvėse. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, vietos interneto parduotuvėms tenka apie 74 proc. visų interneto apsipirkimo išlaidų. Palyginimui, 2018 m. ši dalis sudarė apie 57 proc.
Vidutinio vieno apsipirkimo suma šiuo metu sudaro kiek daugiau kaip 49 eurus ir, palyginti su praėjusių metų pradžia, išaugo apie 14 proc., rodo „Swedbank“ duomenys.
„Per pastaruosius penkerius metus interneto prekybos apimčių augimą lėmė ir padidėjęs bendras internetu apsiperkančių šalies gyventojų skaičius, ir padažnėję apsipirkimai bei išaugusi jų vertė. Pavyzdžiui, prieš penkerius metus vieno apsipirkimo internetu metu vidutiniškai buvo išleidžiama mažesnė suma, tai yra 33 eurai“, – pastebi D.Trumpickas.
Kaip yra parodžiusi „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, internetu apsiperka daugiau kaip 80 proc. šalies gyventojų. Beveik kas penktas gyventojas internetu prekių įsigyja bent kelis kartus per savaitę ar dar dažniau.
