Toliau auga mažųjų bendrijų dalis tarp naujai steigiamų verslų, tarp jų dominuoja prekybos srityje veikiančios įmonės.
„Nors praėjusiais metais daug kalbėta apie vyraujantį ekonominį neapibrėžtumą, sprendžiant pagal naujai įsteigtų įmonių skaičius, tai nepristabdė lietuvių verslumo. Įsteigtų įmonių skaičius per 2023 m., palyginti su ankstesniais metais, išaugo 9 proc.
Nuolatos augantis naujai įsteigtų įmonių skaičius taip pat rodo, kad vis daugiau žmonių nusprendžia imtis verslo, kuria sau ir kitiems darbo vietas bei taip prisideda prie visos šalies ekonomikos plėtros“, – sako Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė, „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir pardavimų skyriaus vadovė.
Pasak R.Verkauskaitės-Kazanskienės, daugiau nei 2 iš 5 naujai įsteigtų įmonių atsidarė sąskaitą „Swedbank“ banke. Tai leidžia objektyviai analizuoti naujai įsteigtų įmonių veiklos profilį ir šalies ekonomikos sektorius, kuriuose verslūs gyventojai įžvelgia galimybių.
Dažniausiai steigia prekybos įmones
Kaip rodo banko duomenys, dažniausiai naujos įmonės steigiamos didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje, jos sudaro daugiau kaip 20 proc. visų naujai įsteigiamų įmonių, o ši tendencija nesikeičia pastaruosius šešetą metų. Pasak „Swedbank“ atstovės, prekybos srities potencialas auga kartu su gyventojų perkamąja galia, skaitmeninių technologijų plėtra, kas atveria ir vis daugiau galimybių.
Tuo metu kelerius metus antroje vietoje pagal populiarumą buvusių statybos sektoriaus įmonių praėjusiais metais įsteigta mažiau. Taip pat pastaruosius dvejus metus steigiama mažiau įmonių ir gamybos bei transporto paslaugų srityse. Visos išvardytos sritys šiuo metu susiduria su mažesniais ar didesniais iššūkiais rinkoje.
Per 2023 m. ženkliau šoktelėjo naujai įsteigtų įmonių skaičius informacinių technologijų telekomunikacijų srityje. Tai, pasak R.Verkauskaitės-Kazanskienės, natūralu turint mintyje vis didėjančią skaitmeninių technologijų reikšmę. Džiugina, kad net ir mažos įmonės šioje perspektyvioje srityje atranda savo veiklos nišą.
Mažosios bendrijos pranašumai
„Kaip nėra netinkamo meto pradėti verslo, taip nėra ir per daug užimtos ar visiškai neperspektyvios srities. Kaip teko pastebėti „Swedbank“ Verslo akademijos projekto metu, kuriame dirbame su smulkiaisiais verslininkais, atrodo, jog patys paprasčiausi verslai kartais pasiekia stipresnius rezultatus nei bandantieji įgyvendinti unikalias idėjas“, – sako R.Verkauskaitė-Kazanskienė.
Pasak „Swedbank“ atstovės, tinkamas produkto ar paslaugos pozicionavimas, tikslinio kliento išsigryninimas, nuoseklus žinomumo didinimas ir sklandžiai sustyguoti procesai, nepamirštant ir efektyviai valdomų finansų, yra svarbūs, tačiau kartais vis dar pamirštami sėkmingo verslo atributai.
Kaip minėta, įsteigdami naują verslą lietuviai dažniausiai pasirenka mažosios bendrijos veiklos formą, kuri prieš trejus metus pagal populiarumą aplenkė iki tol dominavusias uždarąsias akcines bendroves. Per 2023 m. mažosios bendrijos sudarė 58 proc. visų naujai įsteigtų įmonių, kai uždarosioms akcinėms bendrovėms teko 31 proc. dalis.
Pasak „Swedbank“ atstovės, vis daugiau gyventojų įsitikina mažosios bendrijos privalumais ir renkasi būtent tokią juridinio vieneto formą, nes tam nereikia įstatinio kapitalo, nėra prievolės samdyti darbuotojų, taikomi supaprastinti buhalterinės apskaitos standartai ir pan.
Galiausiai, maždaug 2 iš 3 naujų įmonių įsteigia 20-39 m. amžiaus asmenys, o aktyviausia išlieka 30-39 m. amžiaus gyventojų grupė. Bet didžiausias aktyvumo augimas per pastaruosius šešetą metų stebėtas 40-49 m. amžiaus asmenų grupėje, kur steigiančiųjų verslą skaičius išaugo kone 2 kartus.
„Jaunesnio amžiaus žmonės yra gal dažniau linkę rizikuoti ir imtis nepatikrintų idėjų, bet duomenys rodo, kad verslumo atžvilgiu daugiau patirties sukaupę žmonės pastaraisiais metais irgi tampa aktyvesni steigiant savo verslą“, – pastebi „Swedbank“ atstovė.
