Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 08 29 /13:02

„Swedbank“ piešia dar šviesesnę ateitį ir tikina, kad Lietuva iššūkiams pasiruošusi

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis patikina, kad Lietuva geriau nei 2008 m. pasiruošusi atremti galimus neramumus pasaulio ekonomikoje, tačiau ir ten perspektyvos atrodo šviesios. Todėl Lietuvos ekonomika ir atlyginimai turėtų augti dar sparčiau, nei laukta anksčiau.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Lietuvos ekonomikos augimas pirmą pusmetį siekė 4 proc. ir viršijo visas prognozes, niekas nesitikėjo net panašaus augimo. Ir žiūrint į daugelį rodiklių manome, kad panašus augimas tęsis ir iki metų pabaigos. Priešingai nei pastaruosius kelerius metus, ekonomikos augimui įtakos turi ne tik namų ūkių vartojimas, bet ir šiek tiek atsigaunančios investicijos, ir ypač eksporto augimas. Eksporto augimą apskritai galima pavadinti įspūdingu“, – sako N.Mačiulis.

Lietuvos BVP augimui įtakos šiemet pirmą pusmetį turėjo ne tik vis dar sparčiai augantis gyventojų vartojimas, bet ir atsigavusios investicijos, ir ypač eksportas. Prekių eksporto vertė buvo 18 proc. didesnė nei prieš metus. O vien investicinių prekių eksportas išaugo daugiau nei 30 proc.

„Swedbank“ ekonomistai šių metų BVP prognozę padidino iki 3,8 proc., o 2018 m. – iki 3,5 proc.

Nors šiemet vidutinė metinė infliacija įsibėgės iki 3,5 proc., vidutinis darbo užmokesčio augimas sieks apie 8 proc., todėl gyventojų perkamoji galia didės.

„Darbuotojų trūkumas daugelyje ūkio sektorių tampa vis akivaizdesne problema, ir tai toliau skatins atlyginimų augimą, todėl kitais metais jis sieks 7 proc. ir daugiau nei dvigubai viršys infliaciją“, – ekonomikos apžvalgą žiniasklaidai pristatė „Swedbank“ ekonomistai.

Šiemet ir artimiausius dvejus metus svarbiu augimo šaltiniu Lietuvoje turėtų tapti investicijos, kurios nuo pastarosios krizės augo labai vangiai. Jas turėtų paskatinti rekordinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, sparčiau skirstoma ES parama bei lengvai prieinami kiti finansavimo šaltiniai.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja kad 2019 m. Lietuvos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti – iki 2,5 proc. Mat demografinės priežastys stabdys namų ūkių vartojimo augimą, o eksporto augimui, tikėtina, liks mažiau erdvės.

„Lietuvoje vis dar dominuoja žemų ir vidutinių technologijų pramonė, tad tolesnis kilimas pridėtinės vertės kūrimo laipteliais leistų mažiau nerimauti dėl sparčiai augančių atlyginimų įtakos konkurencingumui“, – teigiama pranešime.

Nuo 2012 m. vidutinio atlyginimo augimas buvo kelis kartus spartesnis už produktyvumo augimą. Vis tik eksporto spurtas rodo, kad šis atotrūkis kol kas neturėjo didelės įtakos Lietuvos eksportuotojų konkurencingumui.

Itin sparčiai auga ir paslaugų eksportas, kuris nuo 2013 metų jau padidėjo beveik 50 proc. Tarp labiausiai didėjusio paslaugų eksporto pastarąjį dešimtmetį buvo informacinių technologijų, komunikacijų ir kitų aukštos pridėtinės vertės verslo paslaugos. Jų vertė vien per pirmąjį ketvirtį šiemet pasiekė 250 mln. eurų ir buvo penkis kartus didesnė nei prieš dešimtmetį.

Geriau pasiruošusi iššūkiams

Net jei išsipildytų prastesnės prognozės ir pasaulio ekonomika pasuktų liūdnesne kryptimi, Lietuva, priešingai nei 2008 m., yra gerai pasiruošusi išoriniams iššūkiams, vertina N.Mačiulis.

Valstybės finansai išlieka subalansuoti, beveik nėra užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos deficito, įmonių ir gyventojų finansiniai rezervai yra rekordiniai ir nuo pastarosios krizės išaugę maždaug dvigubai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

Beveik visuose frontuose Lietuva yra gerai pasiruošusi, todėl baimintis reikėtų ne trumpalaikių krizių, o neišnaudojamų galimybių ekonomikai augti ilguoju laikotarpiu.

Šių ir ateinančių metų Lietuvos BVP augimas gerokai viršys jos potencialų augimą, kuris siekia apie 2,5 proc. Labiausiai ilgalaikį augimą slopina neigiamos demografinės tendencijos, vis dar konservatyvios įmonių investicijos bei lėtai įgyvendinamos struktūrinės reformos.

„Swedbank“ įvardijami prioritetai Lietuvai – švietimas, efektyvesnis viešasis sektorius, skaidresni viešieji pirkimai bei valstybės įmonių valdymas. Jei reformos bus vilkinamos – tai brangiai kainuos visiems.

SEB: 3 proc. augimas neįmanomas, jei nutekės protai

SEB banko viriausiasis analitikas Tadas Povilauskas vertina, kad didesnis nei 3 proc. ekonomikos augimas Lietuvai yra iššūkis.

Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas

Spartesnė negu 3 proc. ekonomikos plėtra Lietuvoje ilgesnį laiką vargiai įmanoma, jeigu tęsis „protų nutekėjimas“, o investicijos ir šešėlinė ekonomika liks tokia pat. Be to, ekonomikai esant dabartiniame ciklo etape, svarbu, kad valdžia atsargiai vertintų siūlomas prociklines iždo priemones“, – pranešime aiškina T.Povilauskas.

Anot jo, akivaizdu, kad jeigu pagrindinių eksporto partnerių ekonomikos plėtra nelėtės, ir 2018 metais visos trys Baltijos šalys gali augti spartesniu negu 3 proc. tempu. Visose šiose šalyse sparčiai augantis darbo užmokestis lemia ir tai, kad mūsų regione infliacija yra didžiausia ES.

Baltijos šalys turėtų sėkmingai išnaudoti ne tik euro zonos, bet ir kitų pagrindinių eksporto rinkų sparčią plėtrą, todėl tikėtina, kad kitąmet Lietuvos ir Estijos ekonomika augs 3,2 proc., o Latvijos 3,7 procento, prognozuoja SEB bankas.

Europa ir likęs pasaulis atsitiesia

Beveik dešimtmetį Europos valstybinių ekonomikos augo labai vangiai – jas stabdė pasaulinė finansų krizė, valstybių skolos, valstybių išlaidų ribojimas bei politinė įtampa.

„Panašu, kad visa tai lieka užnugary, o šiemet euro zonos ekonomikos augimas paspartės iki 2,1 proc. bei bus sparčiausias nuo 2007 metų“, – vertina „Swedbank“.

Teigiami ženklai ir Rytinėje Lietuvos pusėje – Kinijoje ir Rusijoje, tačiau pastarosios ekonomika Lietuvai didelio poveikio neturės dėl abipusių sankcijų.

„Tai sparčiausias augimas nuo 2011 m. viena iš pagrindinių priežasčių – atsigaunanti tarptautinė prekyba ir teigiami lūkesčiai“, – sako N.Mačiulis.

Nors ekonomika pasaulyje ir auga, tačiau daugelis struktūrinių problemų ir rizikų neišnyko – Kinijos skolos dydis nėra tvarus, o kokybė abejotina. Palūkanos išsivysčiusiose šalyse pradės didėti, o tai gali sukelti didesnius svyravimus finansų rinkose, neigiamus kapitalo srautus ir prastesnius gyventojų bei įmonių lūkesčius.

Populistinės ir protekcionistinės idėjos kol kas atsitraukė į antrą planą, bet tikėtina, kad ateityje jos dar gali sukelti problemų. Sunkiausiai prognozuojamos yra geopolitinės rizikos – o jos gali turėti skaudžiausių pasekmių, vertina banko analitikai.

Pasaulio išsivysčiusios ekonomikos, pasak SEB analitikų, jau įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti. Kiek ilgai ekonomika augs, priklausys ne tik nuo pasiūlos veiksnių, tokių kaip investicijos, bet ir nuo netikėtų geopolitinių įvykių. SEB bankas prognozuoja, kad ateinančiais metais euro zonos ūkis dėl eksporto ir investicijų didėjimo augs dar greičiau negu šiemet – 2,2 procento

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?