Kaip ir daugelis artimiausių prognozių, taip ir šios rėmėsi prielaida, kad viruso plitimas reikšmingai sulėtės antrąjį šių metų ketvirtį. Pandemija ir jos pasekmės išlieka didžiausią įtaką ekonomikai darančiu veiksniu.
Naujausi duomenys leidžia spėti, kad netrukus atsiras galimybė atsisakyti daugelio ekonominės veiklos ir mobilumo apribojimų. Įvesto karantino metu sumažėjus kontaktui tarp gyventojų šalyje pradėjo mažėti susirgimų skaičius.
„Antrosios bangos pikas yra praeityje, tačiau tai nereiškia, kad nebus trečiosios bangos, tiesiog dabar tam valdyti turime daugiau instrumentų. Stebime ir skiepų statistiką. ES nėra tarp lyderių šiame fronte ir užsakytų skiepų nepakanka, kad iki vasaros būtų paskiepyta didžioji gyventojų dalis. Taip pat išlieka neapibrėžtumas dėl skiepijimo proceso sklandumo ir viruso mutacijų“, – pastebėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tikimasi, kad viruso plitimą sustabdys keli veiksniai. Visų pirma, vis didesnė visuomenės dalis turės imunitetą, įgytą tiek persirgus COVID-19, tiek pasiskiepijus. Bus svarbūs ir sezoniniai veiksniai – kaip rodo praėjusių metų patirtis, vėlyvą pavasarį ir vasarą virusas plinta lėčiau.
Gyventojai nusiteikę leisti pinigus
Banko ekspertai prognozuoja, kad atlyginimo augimas šiais metais bus lėtesnis, tačiau sieks apie 5 proc.
Bendra prekių ir paslaugų infliacija pernai siekė 1 proc., dalies prekių kainos visiškai nepadidėjo. Šiems metams banko ekspertai prognozuoja infliacijos didėjimą iki 2 proc., o 2022 m. infliacija turėtų pasiekti 3 proc.
Apibendrinant praeitų metų mažmeninės prekybos statistiką pastebėta, kad gyventojų noras apsipirkti nedingo. Palaikyti prekybos apimtis leido mažmeninė prekyba paštu ir internetu. Ji per metus pašoko apie 60 proc. Nors dar nėra oficialių gruodžio duomenų, vertindami atsiskaitymų kortelėmis duomenis, banko ekspertai prognozuoja, kad gruodį perkamumas nesumažėjo ir net gali būti rekordinis. Prekybos apimtys nukrito šių metų pradžioje, bet ne tiek daug kaip 2020 m. pavasarį.
Gyventojų indėlių portfelis per tą laiką išaugo apie 18 proc. „Tai labai svarbus šaltinis. Atsiveriant galimybėms keliauti ir pirkti, tie sutaupyti pinigai bus išleisti. Sukauptas nemažas vartojimo potencialas, kuris atsiskleis antrąjį šių metų pusmetį“, – pastebėjo ekonomistas.
Dalis šių pinigų, kaip ir iki šiol, virs investicijomis į nekilnojamą turtą (NT). Praėjusiais metais NT sektorius ekspertus nustebino – daug kas prognozavo, kad jis atsidurs krizėje. Visgi kainų augimas 2020-aisiais tęsėsi.
„Kyla daug klausimų ar toks augimas tvarus. Žiūrime į kelis rodiklius – nuomos pajamingumas ir būsto įperkamumas rodo, kad rinka nėra perkaitusi. Nuomos pajamingumas išlieka stabilus ir yra artimas istoriniam vidurkiui, įperkamumą lemiantys atlyginimų augimas ir NT kainų kitimas irgi yra stabilūs“, – pastebėjo ekonomistas.
Lietuvos įmonių indėliai per metus paaugo daugiau nei 36 proc. Tai irgi svarbus būsimų investicijų augimo šaltinis, kurio įtaka pasireikš šiais metais. Pastebėtina, kad 2020 m. labiausiai mažėjo investicijos į transporto priemones, kurių buvo įsigyta 50 proc. mažiau, o IT ir intelektinės nuosavybės investicijos padidėjo atitinkamai 23 ir 11 proc.
Nemažą dalį įmonių indėlių augimo lėmė valstybės parama, tai yra, mokesčių mokėjimo atostogos, kurioms pasibaigus perteklinis likvidumas išnyks.
„2020-ųjų krizė buvo neįprasta daugeliu aspektų – įmonių ir gyventojų indėliai augo rekordiniais tempais, beveik dešimtadaliu padidėjo butų kainos ir atlyginimai, naujus rekordus mušė ir mažmeninė prekyba, ir eksportas. Tačiau tuo pat metu buvo nemažas nedarbo lygio šuolis, nemažai įmonių buvo priverstos stabdyti veiklą“, − sako N. Mačiulis.
Pasak jo, ši krizė buvo nehomogeniška ir ne nacionalinė – buvo daug laimėtojų, kurie gyveno vis geriau, ir nemažai pralaimėtojų, kurie geresnių perspektyvų vis dar nemato.
„Šių netolygumų šalinimas, naudojant trumpalaikes paramos priemones, ilgalaikes investicijas ir perkvalifikavimo programas, bus nelengva, tačiau svarbi naujosios vyriausybės užduotis“, − apibendrina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis.
Ryškių ekonominių randų išvengsime
„Swedbank“ ekonomistai šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę sumažino daugiau nei procentiniu punktu – iki 2,7 procento. Pagrindinė to priežastis – keli įšaldyti šių metų pradžios mėnesiai, kuriuos vėliau turėtų pakeisti spartus atsigavimas, besitęsiantis ir 2022-aisiais metais.
„Dėl laiku nesuvaldytos antrosios pandemijos bangos Lietuvos ekonomikos atsigavimas šiek tiek vėluos, tačiau perspektyvos išlieka teigiamos. Priešingai nei 2020-ųjų pavasarį, gyventojų lūkesčiai beveik nesuprastėjo, ir daugelis gyventojų metų sandūroje matė šviesesnes šalies ekonomikos bei savo asmenines finansines perspektyvas“, − komentuoja vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad į eksportą orientuotų sektorių perspektyvos atrodo daug geriau nei paslaugų sektoriuose. Lapkričio mėnesį Lietuvos prekių eksportas be naftos produktų buvo net dešimtadaliu didesnis nei prieš metus, o didėjantys eksporto užsakymai rodo, kad augimas turėtų tęstis ir šiemet.
Paslaugų eksportas patiria didžiausią neapibrėžtumą – N.Mačiulio teigimu, tai yra sritis, kuri sukūrė pastarojo dešimtmečio šalies ekonomikos klestėjimą. Nors sparčiausiai pernai augo IT paslaugų eksportas, didžiausią svorį šioje srityje turi transporto paslaugos.
„ES priimtas Mobilumo paketas sukelia naujų rizikų. Taip pat matome ir rizikų susijusių su Baltarusija ir jos poreikiu prekių tranzitui. Mūsų vertinimu, jei įvyktų pats nepalankiausias scenarijus, transporto paslaugų eksportas gali sumažėti ketvirtadaliu. Matome to ženklų, nes dalis Lietuvos įmonių jau steigia įmones Lenkijoje. Nacionaliniu mastu tai nebus didelis šokas, bet tai yra viena iš priežasčių, kodėl sumažinome šalies ekonomikos augimo prognozę 1,3 procentinio punkto iki 2,7 proc.“
N. Mačiulis pastebi, kad kol kas liūdniausiai atrodo apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio ir pramogų sektoriai – spartesnis jų atsigavimas tikėtinas tik antrąjį šių metų pusmetį.
Politinių rizikų mažėja, Europoje – šviesa tunelio gale
„Swedbank“ ekonomistai nekeičia šių metų pasaulio BVP augimo prognozės – praėjusių metų 3,4 proc. siekusį nuosmukį šiemet turėtų sekti 4,7 proc. augimas, kuris, prognozuojama, neišblės ir 2022 metais.
„Euro zonos ekonomika šiemet turėtų augti 3,5 procento, o nuo turizmo priklausomos ir pernai labiausiai nukentėjusios valstybės – Italija, Prancūzija ir Ispanija – turėtų mėgautis dar spartesniu, daugiau nei 4 proc. siekiančiu ekonomikos augimu“, − komentuoja N. Mačiulis.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad daugelis geopolitinių rizikų atslūgo – JAV protekcionistinė politika bent trumpam prislops, o „Brexit“ įvyko be dramos, nes paskutinę minutę pavyko sutarti dėl laisvos prekybos. Vis tik prognozuojama, kad įtampa tarp Kinijos ir JAV bei Vakarų Europos valstybių išliks.
„Kaip gerai parodė praėję metai, didžiausios rizikos slypi ne ten, kur nukreiptos visų akys. Pavyzdžiui, kasmet dėl klimato kaitos didėja ekstremalių gamtos reiškinių tikimybė. Šiuo metu taip pat gali atrodyti, kad infliacijos įsibėgėjimas yra mažai tikėtinas. Vis tik vidutinio laikotarpio perspektyvoje daugelio veiksnių kombinacija galėtų pakaitinti spartesnį kainų augimą. Tai priverstų centrinius bankus kelti palūkanas ir padidintų valstybių skolų aptarnavimo kaštus bei prislopintų euforiją akcijų rinkose“, − galimus scenarijus vardina N.Mačiulis.
