Tyrimų metų ieškota pažeidimų tiek patronuojančios finansų įstaigos, tiek ir jų padalinių Baltijos šalyse veikloje, o vien tik Estijos finansų inspekcijos tyrimų tikslas buvo išsiaiškinti, ar „Swedbank“ padalinys šalyje nebuvo įsitraukęs į pinigų plovimo ar kitokius finansinius nusikaltimus.
Tyrimo išvadų dokumente, paskelbtame Estijos finansų inspekcijos tinklalapyje, sakoma, kad „Swedbank“ dėl šios priežasties skiriamas įspėjimas ir 4 mlrd. Švedijos kronų (358,7 mln. eurų) bauda.
Pasak paskelbtos tyrimo ataskaitos, „Swedbank žinojo, kad per jo padalinius Baltijos valstybėse gali būti plaunami pinigai, ir, nepaisant daugybės su tuo susijusių įspėjamųjų pranešimų iš vidaus ir išorės, nesiėmė reikiamų ir pakankamų veiksmų. „Swedbank“ taip pat elgėsi Estijos finansų inspekcijos atžvilgiu.
Dėl šių užfiksuotų pažeidimų finansų priežiūros institucijos kreipėsi į „Swedbank“ akcininkus: jiems buvo pranešta, jog nustatytiems veiklos pažeidimams pašalinti suteikiamas aštuonių mėnesių laikotarpis.
Ši bauda „Swedbank“ yra naujausias posūkis skandalo, kilusio dėl įtariamo pinigų plovimo per kelių Skandinavijos bankų, taip pat ir „Danske Bank“ bei SEB, padalinius Baltijos šalyse, o pirmiausia – Estijoje.
Pernai vasarį Švedijos žiniasklaida paviešino duomenimis apie „Swedbank“ įtraukimą į plataus masto tarptautines pinigų plovimo aferas. Tada skelbta, kad per šio skandalo centre atsidūrusį „Swedbank“ Estijos padalinį 2007–2015 metais „praplaukė“ mažiausiai 3,8 mlrd. eurų vertės įtartinų lėšų. Visa tai tiria Europos Centrinis Bankas, Švedijos, Baltijos šalių, JAV institucijos.
Šis skandalas kainavo pareigas Švedijos „Swedbank“ prezidentei Birgitte Bonnesen bei direktorių tarybos pirmininkui Larsui Idermarkui, trims iš šešių Estijos „Swedbank“ valdybos narių, įskaitant pirmininką.
LB: neturime įtarimų, kad Lietuvos „Swedbank“ buvo plaunami pinigai
Lietuvos bankas sako neturįs įtarimų, kad Lietuvos „Swedbank“ būtų įsivėlęs į stambaus masto pinigų plovimo operacijas.
„Lietuvos bankas neturi įtarimų, kad Lietuvos „Swedbank“ buvo įsivėlęs į stambaus masto pinigų plovimo operacijas“, – pranešime sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Anot jos, „Swedbank“ padalinys Lietuvoje laikėsi itin konservatyvios politikos aukštesnės rizikos klientų ir nerezidentų atžvilgiu, todėl Lietuva išsiskiria itin mažu rizikingų operacijų skaičiumi.
Pasak J.Govinos, „Swedbank“ veiklos modelis buvo nuolat stebimas.
„Lietuvos bankas pinigų plovimo prevencijos srityje yra nubrėžęs labai aiškias ir griežtas linijas: Lietuvos „Swedbank“, veiklos modelis buvo nuolat stebimas, atskirai buvo tikrinamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės, stebimas banko įdiegtų priemonių efektyvumas po patikrinimo“, – sakė J.Govina.
Anot Priežiūros tarnybos direktorės, neigiamas pasėkmes dėl nustatytų kontrolės spragų patronuojančiajame banke Švedijoje „pajus visas Baltijos šalių regionas“.
