Atliktas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad didžiausia dalis šalies gyventojų (33 proc.) taupymui ir investavimui kas mėnesį galėtų atsidėti iki 100 eurų.
Tuo metu 16 proc. gyventojų kas mėnesį galėtų sutaupyti dvigubai daugiau iki 200 eurų, dar 14 proc. nuo 201 iki 500 eurų. Daugiau kaip 500 eurų sako galintys sutaupyti 16 proc. namų ūkių.
„Eurostat“ skaičiuojama Lietuvos gyventojų taupymo norma jau ne pirmus metus yra neigiama, nes esame linkę daugiau išleisti šiandien, nei atsidėti rytdienai. Kita vertus, mūsų apklausa rodo geras tendencijas: žmonės iš esmės mano, kad taupyti yra svarbu, ir nemaža dalis šalies gyventojų šiandien gali atsidėti taupymui 100 eurų ar net didesnę sumą neapribodami savo būtinųjų poreikių“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Rinktųsi nekilnojamą turtą
Daugiau nei trečdalis (35 proc.) apklaustų gyventojų teigia, kad jiems priimtiniausia būtų savo santaupas investuoti į nekilnojamą turtą.
Nemaža dalis respondentų (28 proc.) įvairiais būdais taupo pinigus ar planuoja pradėti tai daryti, kad užsitikrintų finansiškai saugesnį gyvenimą išėjus į pensiją. Apklausa parodė, kad dalis žmonių galvoja kaupimą senatvei ne tik apie II pakopos pensijų fonduose. 16 proc. turi planų pradėti kaupti papildomai III pakopos pensijų fonduose, o 22 proc. nurodo tai jau darantys.
„Swedbank“ apklausa atskleidė, kad 24 proc. lietuvių dalį savo pajamų norėtų skirti kaupti vaiko ateičiai. Vaikų susilaukusios šeimos ima galvoti apie šeimos finansinę pagalvę ištikus nelaimei, taip pat apie kaupimą vaikų ateičiai.
„Siekiant įsigyti likvidų nekilnojamą turtą, kuris nebūtų nuolatinė gyvenamoji vieta, reikalingos santykinai didelės santaupos arba pajamos. Svarbu pasakyti, kad tokio turto vertė ir paklausa nebūtinai gali tik augti – kaip parodė prieš dešimtmetį vykusi krizė, nekilnojamo turto kainos per trumpą laiką gali smarkiai sumažėti ir pajamos iš nuomos kristi. Be to, toks turtas reikalauja nuolatinės priežiūros ir investicijų“, – pabrėžia J.Cvilikienė.
