Tarp latvių šis rodiklis siekė tik 13 proc., o Lietuvoje – 12 procentų.
Vidutiniškai kas antras respondentas naudojo grynuosius pinigus apmokėdami iki 25 proc. visų pirkinių ar paslaugų.
Visus mokėjimus grynaisiais atliko 0,4 proc. apklausoje dalyvavusių Estijos gyventojų ir 3 proc. latvių bei lietuvių, pranešė „Swedbank“.
„Akivaizdu, kad grynųjų pinigų naudojimas mažėja, o dėl įvairių mokėjimo sprendimų daugėja žmonių, kuriems grynųjų nebereikia. Mūsų nuomone, tai labai teigiama tendencija, nes ji didina ir saugumą, ir skaidrumą ekonomikoje“, – teigė „Swedbank Estonia“ privataus segmento skyriaus vadovas Tarmo Ulla.
Žmonių, kurie naudojosi grynaisiais pinigais, buvo paprašyta nurodyti praėjusį mėnesį panaudotų grynųjų pinigų kiekį. Mažiau nei 100 eurų sumą nurodė 53 proc. Estijos, 48 proc. – Latvijos ir 38 proc. – Lietuvos gyventojų. Vidutiniškai 25 proc. respondentų nurodė, kad bendra atsiskaitymų grynaisiais suma siekė 100–300 eurų.
Kalbant apie amžiaus grupes, pensinio amžiaus estai nustebino tuo, kad mažiausiai naudojosi grynaisiais – 35 proc. estų teigė, kad per ankstesnį mėnesį visai neatliko mokėjimų grynaisiais, o dar 50 proc. grynaisiais naudojosi apmokėti tik iki 25 proc. bendros mokėjimų sumos.
Likusiose amžiaus grupėse respondentų iš Estijos, nemokėjusių grynaisiais, dalis išliko 17–25 procentų.
Lietuvoje 20 proc. vyresnio amžiaus respondentų ankstesnį mėnesį nesinaudojo grynaisiais, o Latvijoje – 14 procentų.
„Kadangi apklausa vyko internetu, tikėtina, kad jos dalyviai buvo šiek tiek daugiau išprusę skaitmeniniu požiūriu nei vidutiniškai ir turėjo įgūdžių naudotis patogiais skaitmeniniais mokėjimais“, – pažymėjo T.Ulla.
„Pensinio amžiaus žmonių skaitmeninių įgūdžių tobulinimas yra labai svarbus ir mums, kaip bankui, nes tai leidžia daug sąmoningiau ir saugiau tvarkyti savo finansinius reikalus“, – pridūrė jis.
Apklausa buvo atlikta pavasarį ir joje dalyvavo 1004 asmenys iš Estijos, 1005 iš Latvijos ir 1001 iš Lietuvos. Respondentų amžius siekė nuo 18 iki 75 metų.
