„Finansinė atskirtis tarp savivaldybių per vienerius metus dar labiau išaugo. Atsigavimo bangą pirmieji pajuto didmiesčių gyventojai, tačiau jai dar nespėjus nusiristi iki kitų rajonų, ekonomikos augimas vėl pradėjo lėtėti“, – pranešime spaudai teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Banko analitikai teigia, jog mažiausiai gyventojai uždirba tose savivaldybėse, kuriose veikia mažiau įmonių – 1200 litų „į rankas“ nesiekia vidutinis darbo užmokestis Šalčininkų rajono savivaldybėje (1163 litų), nedideli atlyginimai išliko ir Kalvarijos (1250 litų) bei Kretingos (1260 litų) rajonų savivaldybėse. „Swedbank“ tyrimas parodė, jog atotrūkis tarp didžiausią ir mažiausią vidutinį atlygį gaunančių vilniečių ir Šalčininkų rajono gyventojų padidėjo nuo 663 iki 716 litų.
Anot banko, nors registruotų bedarbių skaičius pernai mažėjo visoje šalyje, didžiausias nedarbo sumažėjimas užfiksuotas Klaipėdos apskrityje – Šilalės rajono savivaldybėje per metus bedarbių sumažėjo 44 proc., Klaipėdos mieste – 39 proc., o Palangoje – beveik 36 procentais.
„Teigiamus pokyčius pajūrio savivaldybėse galima sieti su sėkminga jūrų uosto veikla. Dar viena užimtumo augimo priežastis – individualios gyventojų pastangos ir pamažu didėjantis verslumas. Palyginti su 2010 metais, pajūryje išduota gerokai daugiau verslo liudijimų“, – aiškino O.Bložienė.
Anot „Swedbank“, karštas vanduo, nevertinant subsidijų, teikiamų galutinei kainai mažinti, brangiausiai kainuoja Neringos gyventojams
Anot banko, nedidelėje Lietuvoje gyventojai susiduria su dideliais finansinės situacijos skirtumais – pavyzdžiui, senatvės pensija atskirose savivaldybėse skiriasi beveik 200 litų. Nuo solidžiausias pensijas gaunančių didžiųjų miestų senjorų beveik neatsilieka ir ankstesnių pramonės centrų – Alytaus ir Šiaurės Lietuvos regiono miestų – Pakruojo, Pasvalio – gyventojai. Kaip ir 2010 metais, mažiausios vidutinės senatvės pensijos liko Šilalės, Pagėgių, Šalčininkų, Skuodo ir Kelmės rajonuose.
Anot jos, lėtai augant atlyginimams ir mažėjant nedarbui, daugeliui gyventojų itin jautriu klausimu tampa komunalinių paslaugų kainos.
„Sudėjus šilumos, karšto bei šalto vandens tarifus, brangiausiai šių paslaugų paketas kainuoja Neringos, Prienų ir Skuodo rajonų savivaldybių gyventojams“, – teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė.
Šilumos tarifai Lietuvoje šių metų sausį svyravo nuo 18,22 cento už kilovatvalandę (kWh) iki 36,14 cento už kWh. Pigiausiai būstų šildymas kainavo Elektrėnų, Tauragės ir Ignalinos rajonų savivaldybėse. Daugiausiai mokėjo Vilniaus rajono, Neringos ir Prienų rajono gyventojai.
„Pirmiausia tokie skirtumai priklauso nuo naudojamų energetinių išteklių rūšies – jų kaina sudaro net iki 70 proc. galutinio tarifo. Skirtingai nei išteklių kaina, kita svarbi sudedamoji dalis – amortizacinės išlaidos – gali būti reguliuojama. Įtakos tarifams dėl masto ekonomijos taip pat turi tiekėjo įmonės dydis. Ne mažiau svarbūs ir tiekėjų finansiniai įsipareigojimai – jų naštą galima proporcingai pasidalinti su vartotojais arba perkelti vien ant pastarųjų pečių“, – vertino O.Bložienė.
Už šaltą vandenį mažiausiai moka Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai (4,37 lito už kubinį metrą), o daugiausiai – gyvenantys Neringoje, Pagėgiuose ir Šiaulių rajono savivaldybėse – atitinkamai 11,07, 10,7 ir 10,9 lito už kubinį metrą.
Anot „Swedbank“, karštas vanduo, nevertinant subsidijų, teikiamų galutinei kainai mažinti, brangiausiai kainuoja Neringos gyventojams (31,33 lito už kubinį metrą), pigiausiai – elektrėniškiams ir panevėžiečiams (mažiau nei 17 litų už kubinį metrą). Per 2011 metus karšto vandens tarifai augo 45 savivaldybėse, o labiausiai kainų šuolį pajuto Skuodo, Jonavos ir Jurbarko rajonų gyventojai – šiose savivaldybėse tarifai šoktelėjo ketvirtadaliu.
