Šešėlis labiausiai išplitęs statybų ir meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklose, prekybos sektoriuose.
Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotų bedarbių skaičius rugpjūčio pabaigoje siekė 211 tūkst. Tačiau, Statistikos departamento duomenimis, bedarbių skaičius Lietuvoje siekia 109 tūkst. asmenų. Statistikos departamentas nustatydamas bedarbių skaičių klausia ne vieno, bet dviejų klausimų – ar asmuo save laiko bedarbiu ir, ar asmuo galėtų pradėti dirbti per artimiausias dvi savaites, jeigu atsirastų tinkamas darbo pasiūlymas. Skirtumai tarp Užimtumo tarnybos ir Statistikos departamento bedarbių duomenų atsiranda būtent dėl to, kad Statistikos departamentas nustato realius bedarbius, kurie nori įsilieti į darbo rinką.
Tikėtina, kad ne visi Užimtumo tarnyboje registruoti, tačiau atsiradus darbo pasiūlymui per dvi savaites negalintys pradėti dirbti bedarbiai, dirba šešėlyje, tačiau reikšminga dalis, sakykime, apie 90 proc. – taip. Taigi Lietuvoje yra maždaug 92 tūkst. asmenų, kurie yra registruoti bedarbiais Užimtumo tarnyboje, tačiau tuo pat metu dirba šešėlyje.
Visi asmenys, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje, atleidžiami nuo prievolės patiems mokėti privalomą sveikatos draudimą, todėl toks asmuo per metus sutaupo daugiau nei 500 Eur PSD įmokų. Dėl Užimtumo tarnyboje registruotų, tačiau šešėlyje dirbančių asmenų valstybės biudžetas kasmet netenka 50 mln. Eur.
Šią situaciją išspręsti būtų galima keičiant dabar Užimtumo tarnyboje taikomą modelį ir asmenis, kurie pastoviai atsisako darbo pasiūlymų, pašalinti iš Užimtumo tarnybos bedarbių sąrašų, taip nebeleidžiant jiems piktnaudžiauti ir valstybės lėšomis pasidengti PSD įmokas. Siūlomas pakeitimas dalinai sumažintų šešėlyje dirbančių asmenų vykdomos veiklos pelningumą ir bent dalį jų paskatintų įsilieti į legalią ekonomiką, o tai prisidėtų prie darbuotojų trūkumo problemos sprendimo.
