Viską pakeitė pandemija
Pandemija yra baisus dalykas, tačiau ji yra. Todėl noriu pažvelgti į gerąsias praktikas, ką ji mums atnešė darbo aplinkoje, o jų yra, bent jau žiūrint į IT darbus. Anksčiau Lietuvoje vengta dirbti nuotoliniu būdu, tačiau užklupus pandemijai, darbdaviai pradėjo daryti tai, ko bijojo – leisti darbuotojams dirbti iš namų. Anksčiau dirbau kitoje įmonėje, ir kilus pandemijai viskas pasikeitė: pradėjome dirbti iš namų, tad atsirado didesnis tarpusavio – darbuotojo ir darbdavio – pasitikėjimas. Pasibaigus pirmajai bangai, buvęs darbdavys leido dvi dienas dirbti iš namų, o tris – biure Vilniuje. Įpusėjus pandemijai nusprendęs pakeisti darbą, jau turėjau nuotolinio darbo patirties, ir tai man padėjo atėjus į naują darbovietę išlaikyti darbo bei laisvalaikio pusiausvyrą.
Kaip nuotolinį darbą paversti pliusu?
Dirbti patinkantį darbą. Reikia mylėti save ir savo darbą, kad galėtum efektyviai dirbti nuotoliniu būdu. Tai mano receptas. Tik taip išliks pasitikėjimas savimi ir kitais, poilsio režimas, laiko planavimas, o darbe bus noro tobulėti, mano atveju – programuojant, nebijoti mokytis naujų dalykų.
Suasmeninti projektus. Dirbant per nuotolį ar hibridiniu variantu reiktų įsivaizduoti, kad projektas, prie kurio dirbi, yra tavo kūrinys. Tai padeda atrasti motyvacijos ir atliekant nenorimas užduotis. Aišku, dirbant toli vienam nuo kito sunkiau suprasti kolegos emocijas, problemas, todėl reikia labai daug komunikuoti tarpusavyje ir išlaikyti pasitikėjimą komandos akiratyje.
Psichologinis pasiruošimas. Taip pat vienas svarbių dalykų dirbant iš namų – mokėti savo kambario kampelį paversti darbo vieta. Reikia suprasti, kad anksčiau ta vieta, kur galbūt žiūrėdavai filmus, naršydavai socialiniuose tinkluose, žaisdavai žaidimus, tampa ir darbo vieta. Ir šioje situacijoje reikia apibrėžti, kada tai yra darbo vieta, o kada – laisvalaikis, siekiant išlaikyti pusiausvyrą.
Neleisti rutinai paimti viršaus. Kitas lazdos galas – dirbdami per nuotolį žmonės nutolsta vieni nuo kitų, kartais atrodo, kad esi robotas, ir rutina gali labai demotyvuoti. Svarbu suprasti, kad rutiną pasirenki pats ir niekas kitas: kada keltis, kada dirbti (kalbant apie darbą ne darbo valandomis), kada valgyti, kada daryti trumpas pertraukas, kada sustoti ir panašiai. Žinoma, šitie dalykai priklauso ir nuo projekto, ir nuo komandos pasitikėjimo, ir nuo galimybių, ir nuo darbdavio. Bet žmogus iš prigimties yra tinginys, todėl šiems tikslams įvykdyti reikia daug pastangų.
Svarbu ant ko sėdi. Fizinis tinkamos darbo vietos turėjimas yra ne ką mažiau svarbu. Virtuvinė kėdė – negali tapti nuolatine darbo vieta. Investicija į patogų rašomąjį stalą ir kėdę yra būtina, jeigu planuojate dažnai dirbti iš namų. Tai lemia ir darbo efektyvumą.
Komfortas ausyse. Taip pat, dirbant nuolatinį komandinį darbą tradicija tampa „Zoom“ skambučiai. Blogiausia garso kokybė būna, kai kas nors naudoja išorinį mikrofoną iš savo kompiuterio, todėl geresnis variantas yra naudoti laidines ausines arba „Airpods“ dėl tiesioginio mikrofono. Tik pastarųjų nerekomenduojama naudoti visą dieną dėl to, kad tai gerokai išsekina jų baterijos veikimo laiką. Taigi, jei nenorite jų keisti kas pusmetį – jas naudokite „taupiai“. Asmeniškai man geriausias variantas yra triukšmą slopinančios ausinės, ypatingai, jeigu namuose gyvenate ne vienas, o visą dieną dirbate iš namų.
Bendravimas su kolegomis. Kai nesi biure su kolegomis, gali jaustis, kad dirbi vakuume. Tuomet neefektyviai dubliuojamos pastangos, svarbūs reikalai praslysta pro akis, pasitaiko brangiai kainuojančių klaidų. Trumpai tariant, atrodo, kad dešinioji ranka nežino, ką daro kairioji, jeigu bendraujama tik e. laiškais. „Slack“ ar kitos debesų programinės įrangos sistemos, į kurią gali „eiti“ arba
prisijungti kiekvieną dieną – leidžia greičiau atlikti tam tikrus komandinius darbus. Arba tiesiog ir paprastas „Messenger“ grupinis susirašinėjimas gali labai palengvinti nuotolinį darbą.
Tai labai žinomos ir paprastos taisyklės, bet jos man vis dar padeda išlaikyti darbo, namų ir laisvalaikio pusiausvyrą. Ypač gyvenant ir dirbant Vilniuje, kai mano darbdavys veiklą vykdo ir visi kolegos dirba Kaune. Tam tikru atžvilgiu kitoks darbo modelis dabartinėje darbovietėje man ir netiktų, jei noriu gyventi viename mieste, o dirbti – kitame ir nepraleisti daug laiko kelyje.
Prieš pandemiją būtų buvę sunkiau turėti tokią galimybę, o šiandien išsitrynusios ribos tarp miestų, šalių ir žemynų. Mano biuras išsitempė per du miestus, ir tai yra naujų darbo modelių pavyzdys. Nesakau, kad anksčiau taip nebūtų galėję nutikti. Būtų, bet būtų reikėję daugiau pastangų, gal kolegos nebūtų visko lengvai supratę. Šiandien visi esame paragavę darbo per nuotolį, todėl esame supratingesni, atidesni bendraudami ir gebame dirbti komandose, kad ir kur būtume.
