Kitų metų biudžete, analitiko manymu, didelių pokyčių nebus, galbūt išskyrus Ateities ekonomikos DNR plano investicijų projektų peržiūrą, tačiau jis tikisi daugiau aiškumo, kaip ir kodėl priimami vienokie ar kitokie sprendimai. Komentuodamas valstybės įmonių valdymą analitikas taip pat tikisi, jog čia didelių permainų neįvyks.
„Kadangi laikas spaudžia, dominuojanti ašis bus epidemiologinė situacija, tai ji vers pakankamai greitai suformuoti Vyriausybę, o kadangi tos trys partijos turi padariusios nemažus namų darbus ir turi pasiūlyti profesionalių ministrų, jų nereiks ilgai ieškoti, tai manau, kad šitas darbas bus pakankamai sklandus, ir tai yra geroji žinutė. Turėsime miksą tarp politikų ir technokratų, nes jų irgi reikia. Kad tie žmonės jau lapkričio mėnesį priiminėtų spendimus“, – BNS sakė SEB banko ekonomistas.
Konservatoriai bus atsargesni ir, manau, pristabdys, nes vien mažindamas mokesčius tu biudžeto nepapildysi.
Pasak T.Povilausko, trijų būsimos koalicijos partijų programos, kalbant apie ekonomiką, nėra identiškos – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis žadėjo sumažinti mokesčius ir neįvesti jokių naujų mokesčių, bet tuo pačiu gerinti viešąsias paslaugas, tuo metu Tėvynės Sąjungos programoje yra kalbama apie didesnį biudžeto perskirstymą ir galimą kai kurių mokesčių didinimą.
„Bet ši priešprieša neišlįs šiais metais, ji išlįs, kai bus diskutuojama apie 2022 m biudžetą – kitų metų antrąjį pusmetį, kai bus kalbama apie fundamentalius dalykus, ką keisti ir kaip keisti. Konservatoriai bus atsargesni ir, manau, pristabdys, nes vien mažindamas mokesčius tu biudžeto nepapildysi“ – kalbėjo T.Povilauskas.
Kalbėdamas apie kitų metų biudžetą, analitikas teigė manantis, kad nebus krypstama į mažesnį deficitą.
„Nauja Vyriausybė greičiausiai norės kažkam būti dosni, gal bus naujos paramos priemonės verslui, gyventojams, ir tas irgi didins biudžeto deficitą. Dar labai svarbus darbas – pasiruošti, kur panaudoti Europos skatinimo ir gaivinimo programos lėšas, nes Lietuva turi paruošti planą labai greitai“, – sakė SEB ekonomistas.
„Galimi pokyčiai žmonių kišenių per išmokas nepalies, nes I.Šimonytė yra pripažinusi, kad nei pensijos, nei vaiko pinigai nebus liečiami, minimali alga bus peržiūrima gruodį, tai daug dalykų bus palikti tie patys, o kur lengviausia mažinti, kur mažiausiai žmonės pastebi, tai, aišku, per ateities ekonomikos DNR planą“, – pridūrė jis.
Galimi pokyčiai žmonių kišenių per išmokas nepalies, nes I.Šimonytė yra pripažinusi, kad nei pensijos, nei vaiko pinigai nebus liečiami.
Jo teigimu, dabar valstybės ižde yra pakankamai daug skolintų pinigų, jų užteks antrai pandemijos bangai, ekonomikos skatinimui, tačiau svarbu „išlaikyti sveiką protą“: „Labai norisi, kad šioj Vyriausybėj būtų kuo daugiau to common sense, logikos, ir žmonėms bus aiškiau suprasti, kas ir kodėl priimama.“
T.Povilauskas skeptiškai vertina kai kuriuos liberalų ketinimus atlaisvinti verslą, nors neatmeta, kad jų tikrai bus.
„Taip, tų draudimų sumažės, bet viena, kai tu esi opozicijoje ir viską kritikuoji, o kas kita, kai tu turi spręsti problemas. Panaikindamas draudimą tu turi pasiūlyti priemones – tarkime, alkoholio prekybos laiko ribojimai, – kurios turėtų neutralizuoti tuos sprendimus. Manau, nebus taip lengva visus draudimus panaikinti, nes skiriasi koalicijos partnerių požiūriai“, – komentavo T.Povilauskas.
„Ko aš labai tikiuosi, tai skaitmenizavimo, paslaugų gerinimo, kaip bendrauti valstybės sektoriui su gyventojais, tai čia yra rezervas“, – pridūrė jis.
Analitikas, be kita ko, nemano, kad valstybės įmonių valdyme bus didelių pertvarkymų, kaip būdavo anksčiau, pasikeitus valdžiai.
„Mes nuėjome nemažą kelią per tuos kelerius metus įstodami į EBPO. Taip, per pastaruosius vienerius metus buvo nuklysta į tokį netiesų kelią su „lenkų“ pagalba, bet ta kryptis yra labai aiški, kaip renkama valdyba, stebėtojų taryba, vadovai, šioje vietoje nematau didesnės rizikos. Kur gali keistis – tie žmonės kurie atsirado valdybose per pastaruosius vienerius metus, tie greičiausiai ir išeis“, – BNS kalbėjo T.Povilauskas.
Daugumos rinkėjų nuomone, gerovės valstybė – nebūtinai didinant mokesčius
Swedbank ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad artimiausius ketverius metus mokesčių politika turėtų būti nuosaikesnė, be to, turėtų būti diskutuojama apie nepagrįstų lengvatų naikinimą ir perteklinius ribojimus.
„Visų pirma rinkėjų valia tai, kad suvokimas, kaip turėtų būti kuriama gerovės valstybė, pakrypo labiau link to, kad tai turėtų būti ne didesni mokesčiai, ne didesnis perskirstymas per biudžetą, bet kitais būdais pasiekiama gerovės valstybė“, – BNS pirmadienį sakė „Swedbank“ ekonomistas.
Anot jo, pastaraisiais metais buvo gana daug eksperimentinio mokesčių kėlimo, kai taikomi skirtingi tarifai atskiriems sektoriams, bei kitų mokestinę naštą didinusių sprendimų, kurie galbūt nebus greitai atšaukti, tačiau neturėtų ir būti didinami.
Pasak N.Mačiulio, mokesčių keitimo toną dabar turėtų užduoti bendros Europos tendencijos – apmokestinti taršą, anglies dvideginio išmetimą į atmosferą.
„Turbūt bus diskutuojama ir apie nepagrįstų lengvatų naikinimą, apie kurias diskutuojama daug metų, bet jos niekaip neišnykta“, – kalbėjo jis.
N.Mačiulis pabrėžia, jog koalicijoje dalyvaujant ir liberalioms partijoms, pokyčių turėtų būti ir peržiūrint asmenines laisves bei kai kurias reguliavimo sritis.
Turbūt bus diskutuojama ir apie nepagrįstų lengvatų naikinimą, apie kurias diskutuojama daug metų, bet jos niekaip neišnykta.
„Mes dažnai lygiuojamės į gerovės valstybes Vakaruose, bet nesame linkę įteisinti tas laisves, kurias turi tų valstybių piliečiai jau nuo praėjusio amžiaus, kur įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, (...) Yra ir kitų sričių, kai, pavyzdžiui, Vakarų valstybėse yra dekriminalizuota ir legalizuota veikla, bet Lietuvoje už tai taikoma baudžiamoji atsakomybė, tai labai retas pavyzdys Europos Sąjungoje, jeigu ne vienintelis“, – teigė ekonomistas.
Seimo rinkimus laimėjo pastarąsias dvi kadencijas opozicijoje buvę konservatoriai, kurie valdančiąją koaliciją burs su dviem liberaliomis partijomis – Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.
