T.Povilauskas tvirtina, kad Kinijos muitinės paviešinti gruodžio duomenys apie užsienio prekybą su Lietuva atskleidė, kad importas iš Kinijos kol kas nenukentėjo. Iš Kinijos buvo išsiųsta prekių į Lietuvą už 192 mln. eurus – apie 37 proc. daugiau negu prieš metus.
„Žinoma, dalis tokio prieaugo yra dėl kainų padidėjimo, bet kadangi į Lietuvą labiau keliauja vartojimo ir tarpinio vartojimo prekės, o ne žaliavos, įtaka nėra esminė. Todėl bendras prekių iš Kinijos išsiuntimas į Lietuvą gruodį nemažėjo ir netgi stabiliai augo, problemų, galbūt buvo tik su atskiromis prekėmis, bet tą įmonės turi aiškiai įvardinti pačios. Priminsiu, kad daugelis šių prekių į Lietuvą keliauja laivais, todėl Lietuvos importo statistikoje pasimatys tik vasarį“, – feisbuke rašė ekonomistas.
T.Povilauskas 15min sakė, kad šie duomenys jį nustebino gerąja prasme, nes gruodį importo iš Kinijos į Lietuvą augimo tempas ganėtinai stiprus lyginant su praėjusiais metais.
Būtent gruodį Lietuvos verslas ėmė kalbėti apie tai, kad Kinija ėmė blokuoti tiek lietuvių įmonių eksportą, tiek ir importą.
„Tos problemos, apie kurias garsiai buvo kalbėta gruodį, bent importui į Lietuvą įtakos nepadarė. Neradau importo išskaidymų pagal atskiras prekių grupes, bet duomenys nerodo, kad stringa tiekimas iš Kinijos ir kad masiškai nebuvo išsiųstos prekės“, – komentavo SEB banko ekonomistas.
Tiesa, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius 15min anksčiau teigė pastebėjęs, kad kinai daugiausiai blokuoja svarbius komponentus, reikalingus gamybai, o vartojimo prekės, kurios parduodamos Lietuvos prekybos centruose, juda laisvai.
Eksportas krito 10 kartų
Tačiau statistika pagrindžia Lietuvos verslo patiriamus nuostolius dėl Kinijos sprendimo blokuoti eksportą iš Lietuvos. Pasak T.Povilausko, kuris remiasi Kinijos muitinės duomenimis, gruodį Kinijoje buvo išmuitinta prekių iš Lietuvos vos už 3 mln. eurų, kai anksčiau būdavo apie 30 mln. eurų.
Pavyzdžiui, 2020 metų gruodį lietuviai eksportavo į Kiniją už 35 mln. eurų, pernai vasarį – už 39 mln. eurų, o rugsėjį – 44 mln. eurų.
„O tai jau yra aiški nuostolių suma veslui, nes krovinių į Kiniją rugsėjį ar spalį buvo išsiųsta ne mažiau negu anksčiau, todėl, tikėtina, apie 30 mln. eurų vertės krovinių gruodį buvo įstrigę dėl problemų muitinėje“, – pabrėžė T.Povilauskas.
LPK anksčiau pateiktais duomenimis, problemų Kinijoje patiria apie 60 gamybinių įmonių.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Lietuvoje atidarius Taivaniečių vardo atstovybę. Kinijos teigimu, tokiu žingsniu Lietuva pažeidė vienos Kinijos principą.
Kerštaudama Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, buvo išbraukusi Lietuvą iš muitinės sistemų – nors vėliau kaip šalis į sistemą Lietuva ir vėl buvo įtraukta, bet mūsų šalies eksportas yra blokuojamas, trukdžių patiria ir iš Kinijos prekes importuojančios bendrovės.
Be to, Kinija ėmė spausti tarptautines bendroves nenaudoti lietuviškų komponentų savo gamyboje.
