SEB bankas sumažino šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 3,6 iki 3,5 proc.
„Tai labiausiai susiję su omikron mažu neigiamu efektu, dėl jos įdėjome tik 0,1 proc. punkto efekto. Norime vadovautis ta pozicija, kad nereikia iš karto dėti pernelyg neigiamų scenarijų į pagrindinį bazinį scenarijų, nesinori krūpčioti nuo visų pranešimų, reikia sulaukti realių duomenų, kas nuo ko ir kaip nukenčia, kalbant apie Kiniją, Baltarusijos, Ukrainos problemas“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė T.Povilauskas.
Pasak jo, pramonė pernai lėmė beveik pusę BVP augimo, tačiau šiemet jos augimas sulėtės. Mažiau prie ūkio augimo šiemet prisidės ir transporto sektorius.
„Mobilumo paketas, grėsmės su Baltarusija, tai lems mažesnį transporto indėlį. Pramonės indėlis taip pat bus mažesnis, šiek tiek prekybos sektoriaus, o kiti sektoriai gali eiti į priekį ir padėti augti mums“, – sakė ekonomistas.
Ekonomisto vertinimu, Lietuvos pramonė pernai stebino, tikėtina, kad pirmąjį šių metų ketvirtį augimas išliks spartus.
„Gruodžio pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, tiek apie turimų gamybos užsakymų lygį, tiek apie turimas atsargas, darbuotojų įdarbinimo lūkesčius trumpuoju laikotarpiu grėsmių yra, bet iš esmės pramonė yra akivaizdžiai pagavusi stiprią kryptį ir lengvai nuo jos nenuvirsime“, – sakė T.Povilauskas.
Pasak jo, daugiau problemų kelia sumažėjęs kai kurių sektorių pelningumas. Tam įtakos turi elektros, gamtinių dujų, šilumos kainų augimas. Visgi T.Povilauskas pastebi, kad gamintojai didėjančias sąnaudas sugeba „permesti“ į galutinę produkto kainą.
Kinijai spaudžiant Lietuvą, pernai gruodį iš Kinijos išsiųsta 40 proc. daugiau prekių nei prieš metus. Tačiau situacija labiau paveikė Lietuvos eksportą – Kinija gruodį išmuitino prekių tik už 3 mln. eurų.
„Labiausi bijome to, ko viešai neišgirsime – nuostolių, kiek Kinijos veiksmai neatneš papildomų investicijų į Lietuvą iš užsienio investuotojų. Apie tai garsiai negirdėsime ir nuostolių neįvertinsime, bet rizika, kad esame padidinto jautrumo regionas, ji aiškiai padidėjusi“, – sakė T.Povilauskas.
Tuo metu prekyboje su Baltarusija didelių pokyčių kol kas nepastebima, ji vyksta ganėtinai stabiliai.
Metinė infliacija piką Lietuvoje pasieks vasarį, kovą turėtų smukti
Metinė infliacija Lietuvoje piką pasieks vasarį, kai ji gali siekti apie 12 proc., tačiau kovą vartotojų kainų indeksas turėtų smukti, teigia T.Povilauskas.
„Sausį gamtinių dujų kainos yra mažesnės nei gruodį, tai jei nieko baisaus neatsitiks per likusias sausio dienas, tai gal ir šilumos kaina jau kovą bus mažesnė nei vasarį, nuo tada gali būti ir atskaitos taškas, kai metinė infliacija pradės mažėti“, – spaudos konferencijoje sakė ekonomistas.
SEB prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet bus 7,2 proc., o 2023 metais ji turėtų sumažėti iki 1,8 procento. Lapkritį prognozuota, kad infliacija augs atitinkamai iki 5,4 ir 2,3 procento.
„7,2 proc. infliacija paremta tais scenarijais, kad gamtinių dujų kaina mažėja ir trečią, ketvirtą ketvirtį būna 40-60 eurų už megavatvalandę ir neturime problemų su derliais“, – sakė T.Povilauskas.
„Nemažą piką infliacijai padarė ir maisto kainos. Buvo tam tikrų problemų ir su daržovių derliumi, jų kainos labai paaugo, problemos su grūdinėmis kultūromis pasaulyje. Jei vėl bus blogi derliai, tai, aišku, šitos prognozės yra pasenusios“, – pridūrė jis.
Be to, pasak T.Povilausko, jei kils konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos, o gamtinių dujų kaina bus aukšta, tuomet dabartinė prognozė bus per kukli.
Ekonomisto teigimu, metų pabaigoje dėl mažesnių energetinių išteklių kainų infliacija turėtų sulėtėti, tačiau grynoji infliacija, atmetus maisto ir energetinių išteklių kainas, liks dar pakankamai aukšta.
Būsto kainos šiemet gali augti apie 10 proc.
T.Povilauskas prognozuoja, jog būsto kainų augimas šiais metais sieks apie 10 proc. Tokį pat rodiklį bankas prognozavo ir pernai lapkritį.
Pasak T.Povilausko, butų ir individualių namų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius šiemet bus panašus, kaip pernai.
„Jis gali būti šiek tiek mažesnis, labai didelio augimo, kalbant apie sandorių skaičius, nesitikiu. Esmė yra kainos, kurios padidėjo penktadaliu“, – spaudos konferencijoje sakė T. Povilauskas.
„Guostis tuo, kad kainos auga visur sparčiai, tai nėra labai teisinga, nes tai nėra stabilus ir tvarus augimas. Akivaizdu, kad šiemet, jei kainų augimas nenurims, tiek Lietuvos bankas, tiek Vyriausybė, tiek visi rinkos žaidėjai turės galvoti, kaip viskas toliau klostysis“, – kalbėjo jis.
Anot T.Povilausko, tikėtina, kad kainų augimas sieks 10 proc. ar daugiau, nes gyventojų lūkesčiai yra pakankamai dideli, pajamų augimas išlieka.
„Kur yra sudėtingiau – dėl infliacijos pirmo būsto pirkėjams susitaupyti yra sunkiau, o geopolitinės rizikos gali kai ką atbaidyti nuo paskolos ėmimo“, – sakė ekonomistas.
Jo vertinimu, būsto įperkamumo rodikliai yra šiek tiek suprastėję, tačiau to dramatizuoti nereikėtų.
„Jeigu pajamos augtų Lietuvoje šiemet iki 10 proc., kainos10 proc., tai būtų normalūs dydžiai. Bet jei auga kainos sparčiau nei 10 proc., tada įperkamumas mažėja“, – teigė jis.
