SEB ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, jog prognozės viršytos su kaupu – jis prognozavo, kad mėnesio infliacija sieks apie 1 proc. Pasak analitiko, bankas turės didinti ir metinę infliacijos prognozę – nuo 7,2 iki maždaug 9 proc.
Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad infliacijos augimo tempai perkopė 2008 metais prieš pasaulinę ekonominę krizę stebėtą pakilimą ir atsidūrė praėjusio amžiaus pabaigos infliacijos kategorijose.
Ekonomistės teigimu, remiantis ligšiolinėmis prielaidomis, infliacijos pikas turėjo įvykti būtent vasarį arba kovą, tačiau situaciją keičia Rusijos ir Ukrainos karas.
„Vertinant tas tendencijas, kurias stebime dabar, atsiranda naujų prielaidų infliacijos tąsai. Iki šiol mes vertinome popandeminio butelio kaklelio efektus, vertinome nesusibalansavusias žaliavų rinkas ir dabar tas pačias žaliavų rinkas audrina Ukrainos ir Rusijos karas, nes tiek viena tiek kita šalis yra reikšminga žaliavų rinkos žaidėja“, – BNS teigė I.Genytė-Pikčienė.
Anot T.Povilausko, itin didelei infliacijai didžiausios įtakos turėjo išaugusios naftos kainos.
„Jeigu šilumos kainų augimo tikėjomės – jos vasarį paaugo 10 proc., lyginant su sausiu, tačiau ko nenumatėme – tai, kad naftos kaina pasaulyje šoktels virš 100 dolerių už barelį, todėl dyzelino kaina yra maždaug 5 proc. didesnė negu sausį, o benzino – 3 proc. Toks spartus degalų kainų augimas iš esmės ir lėmė didesnę nei prognozavome infliaciją“, – BNS sakė T.Povilauskas.
T.Povilausko teigimu, atsižvelgiant į dabartines tendencijas, teks koreguoti ir metinės infliacijos prognozes.
„Panašu, kad oficialių institucijų ir mūsų sausį teiktos prognozės apie metinę 7,2 proc. infliaciją jau yra pasenusios. Dabar einam kažkur link 9 proc. ir gal daugiau“, – sakė T.Povilauskas.
Jo teigimu, kovo mėnesį šilumos kainos bus mažesnės, nes jos bus nustatytos pagal sausio kuro kainas, kurios buvo pigesnės nei gruodį, be to, tikėtina, kad Seimas pritars nuliniam PVM tarifui centralizuotai šilumai, todėl jei neatsiras papildomų veiksnių, infliacija turėtų stabilizuotis.
„Akivaizdu, kad kovą šilumos kaina bus mažesnė ir darys neigiamą įtaką infliacijai, todėl klausimas, kiek kiti veiksniai persipins ir galės ją paveikti, norėtųsi tikėti, kad turėsime panašią infliaciją, bet karas Ukrainoje gali keisti situaciją“, – sakė SEB ekonomistas.
I.Genytė-Pikčienė taip pat mano, kad esant dabartinei geopolitinei situacijai galimybių mažėti kainoms nėra, o ekonomistams teks peržiūrėti prognozes.
„Žinome, kad Rusija yra didžiausia javų eksportuotoja, įspūdingo dydžio energetikos rinkos žaidėja ir tas karas vienareikšmiškai palies pamatines žaliavas, o kaip žinia, viskas ir prasideda nuo žaliavų“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.
„Todėl tas antrinis infliacijos šokas, kuris dabar mezgasi, vienareikšmiškai kaitins kainas ir toliau ir būsime visi priversti peržiūrėti tas prognozes, kuriomis dar prieš savaitę tikėjomės. Aišku, priklausys viskas, kiek tęsis karas“, – pridūrė ji.
„INVL Asset Management“ ekonomistė negalėjo prognozuoti, kada bus pasiektas infliacijos pikas.
„Sunku šioje situacijoje kažką prognozuoti, nes tai, kas vyksta, išlipa už ekonomikos ribų. Tai karinis konfliktas, geopolitika. Kaip matome, kasdien sulaukiame naujienų apie sankcijas, todėl yra labai daug kintamųjų, kurių neįmanoma išskaičiuoti ekonomistams pagal kažkokius matymus ar formules“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.
Metinė infliacija vasarį, išankstiniais vertinimais, pasiekė 13,9 proc., o mėnesio – 1,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.
