Reiktų priminti, kad pirmo ketvirčio BVP nuosmukis labai nuvylė ir kilo daug klausimų, kodėl taip atsitiko, o dabar matome rezultatą, kuris jau stebina teigiamai ir vėl įneša neaiškumų. Antrą šių metų pusmetį ekonomikai teigiamą įtaką darys stiprėsiantis namų ūkių vartojimo mastas ir valdžios sektoriaus investicijos, tačiau pramonės atsigavimo tikėtis dar per anksti.
Ekonomikos pulso pokytį teoriškai turėtų geriausiai rodyti ketvirčio BVP pokytis, atmetus sezoniškumą. Tačiau tokie svyravimai, kokius matome pastaraisiais ketvirčiais, labiau klaidina negu padeda suprasti esamą padėtį. Šiandien yra paskelbtas pirmasis BVP įvertis, kai apskaičiuojant naudojama nedaug faktinių viso ketvirčio duomenų. Nemaži pirmo ketvirčio BVP rodiklio patikslinimai dar kartą parodė, kad ketvirčio pokyčius reikia vertinti atsargiai (pavyzdžiui, pirminis pirmo ketvirčio 3 proc. BVP nuosmukio įvertis, skelbtas gegužę, dabar sumažintas iki 2,1 proc.). Bet tai, kad pagal pirmuosius BVP duomenis sukurta bendra pridėtinė vertė šalyje per ketvirtį labai padidėjo, yra geras požymis.
Tai, kad antrą ketvirtį metinis Lietuvos BVP pokytis buvo geresnis negu pirmą ketvirtį (tuomet metinis pokytis buvo -2,6 proc.), rodė dažniausiai stebimi mėnesio pramonės ir mažmeninės prekybos apyvartos lyginamosiomis kainomis rezultatai. Pavyzdžiui, antrą ketvirtį apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) produkcijos vertė antrą ketvirtį buvo 5,6 proc. mažesnė negu prieš metus, kai pirmą ketvirtį nuosmukis buvo 8,9 procento. Mažmeninės prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis ketvirtą ketvirtį buvo 1,5 proc. mažesnė, kai pirmą ketvirtį metinis nuosmukis buvo 2 procentai.
Baldų ir medienos gamyba dar smuko, bet atsigavo chemijos produktų gamyba
Apdirbamosios gamybos produkcijos nuosmukis mažėjo dėl vieno sektoriaus – chemijos produktų gamybos – geresnių rezultatų, kuriuos lėmė trąšų gamintoja „Achema“. Tačiau didžiausio Lietuvoje apdirbamosios gamybos sektoriaus pagal sukuriamą pridėtinę vertę – baldų gamybos – produkcijos vertės nuosmukis antrą ketvirtį dar padidėjo ir buvo 18,4 procento. Suprastėjo ir kito Lietuvai svarbaus medienos gaminių sektoriaus rezultatai. Tiesa, bendrą pramonės metinį nuosmukį švelnino tai, kad prieš metus dalį antro ketvirčio dėl planinio remonto nedirbo bendrovė „Orlen Lietuva“.
Pramonės užsakymai antrą ketvirtį liko stabilūs, o tai rodo, kad trečią ketvirtį ir pramonės gamybos apimtis turėtų likti panaši kaip ir antrą ketvirtį, bet metinis pokytis bus neigiamas.
Antrą pusmetį namų ūkių vartojimo pokyčiai bus geresni
Mažmeninės prekybos nuosmukis antrą ketvirtį buvo mažesnis negu prieš metus dėl to, kad gyventojų pajamos dar augo istoriškai sparčiai, o infliacija leidosi žemyn. Vidutinė metinė infliacija buvo 11,7 proc., kai pirmą ketvirtį – 18,4 procento. Darbo rinkoje padėtis taip pat liko stabili. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis irgi neblogėjo, ir tai taip pat rodo, kad namų ūkių finansinė padėtis liko stabili. Netgi greitai augusi tarpbankinių palūkanų EURIBOR norma kol kas nepadarė neigiamos įtakos gyventojų lūkesčiams.
Antrą ketvirtį didesnių paslaugų vartojimo pokyčių nebuvo. Maitinimo sektoriaus apyvarta lyginamosiomis kainomis buvo 2,4 proc. didesnė negu prieš metus, kai pirmą ketvirtį augimas siekė 9,9 procento. Tačiau nakvynių skaičius Lietuvos apgyvendinimo įstaigose buvo 4 proc. didesnis negu prieš metus, kai pirmą ketvirtį metinis pokytis buvo neigiamas.
Trečią ketvirtį metinė infliacija jau bus mažesnė negu vidutinis disponuojamų pajamų augimas, todėl po ilgo laikotarpio galime pamatyti ir teigiamą mažmeninė prekybos pokytį.
Teigiamas statybos sektoriaus indėlis į BVP
Transporto sektoriui antras ketvirtis veikiausiai buvo geresnis negu pirmas. Pavyzdžiui, Lietuvoje registruotų vilkikų nuvažiuotas atstumas Vokietijos mokamais keliais buvo 7,7 proc. didesnis negu prieš metus, kai pirmą ketvirtį pokytis buvo mažesnis. Antrą ketvirtį krovinių apyvarta geležinkeliu jau buvo 7 proc. didesnė negu prieš metus (pirmą ketvirtį nuosmukis 41 proc.), o krovinių krova Klaipėdos jūrų uoste krito 21 proc. (pirmą ketvirtį nuosmukis buvo panašus).
Akivaizdu, kad ekonomikai teigiamą įtaką antro ketvirčio BVP darė ir statybų sektorius. Pastatų statybos darbų nedaugėjo, tačiau labai ūgtelėjo inžinerinės statybos darbų apimtis. Valstybės ir privačios investicijos energetikos ir susiekimo sektoriuose buvo pagrindiniai veiksniai, didinę tokių darbų paklausą.
Trečią ketvirtį ekonomikos pokyčiui didelę įtaką daro grūdinių kultūrų ir rapsų derlius, kuris šiemet bus mažesnis. Kiek derlius bus mažesnis negu pernai, netrukus sužinosime. Jeigu jis bus kuklesnis iki 15 proc., metinis trečio ketvirčio BVP pokytis dėl to sumažėtų iki 0,5 proc. punktų.
SEB grupė Lietuvos ekonomikos rodiklių prognozę oficialiai atnaujins ir paskelbs rugpjūčio 29 dieną. Tą dieną pasirodys tradiciniai leidiniai – „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.
