„Vienintelis būdas apgauti (taromatą) yra įdėti tai, ko taromatas nori – tos pačios formos, to paties brūkšninio kodo butelį, kitaip tariant, pagaminti, padirbti. Viską galima padirbti, ir eurus padirbinėja“, – 15min teigė VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius Gintaras Varnas.
Pasakojama, kad sukčiai įsigudrino užsidirbti nešdami į taromatus tą pakuotę, už kurią nebuvo sumokėtas užstatas. Esą užstato sistemoje nedalyvaujančią tarą galima įdėti į taromatą ir gauti už ją nepriklausančius pinigus tuomet, jei ant jos bus užklijuotas atspausdintas reikiamas brūkšninis kodas. Paklaustas, ar yra užfiksuota tokių atvejų, G.Varnas nebuvo šnekus, bet pridūrė, kad to padaryti neužtenka.
Jis teigė, kad pranešimų iš prekybos centrų atstovų apie tai, kad bandoma į taromatus grąžinti tarą, už kurią nebuvo sumokėtas užstatas, tenka gauti nedažnai.
G.Varno teigimu, „Užstato sistemos administratoriui“ vartotojų sąžiningumą padeda užtikrinti sudarytos sutartys su saugos bendrovėmis.
„Kaip tik dabar policijai pridavinėjame vieną pareiškimą. Nėra sudėtinga, jeigu iš tikrųjų kažkas pradėtų padirbinėti, tai atsekti“, – tikino G.Varnas, bet negalėjo įvardyti, kokia bausmė gresia sukčiautojams.
Nuo vasario 1 d. Lietuvoje į taromatus jau buvo grąžinta beveik 3,9 mln. vienkartinių pakuočių.
„Turėsime va dabar keletą atvejų, pabandysime ir žinosime, kaip sukčius nubausti, tada ir bus atsakymas“, – sakė „Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius.
Tiesa, kalbėti apie technologines taromatų apgavimo ir tokių apgavysčių nustatymo galimybes G.Varnas nesutiko.
„Pasakysiu tik tiek, kad jos yra, jomis galima pasinaudoti ir mes pasinaudojame“, – tikino už vienkartinių gėrimų pakuočių surinkimą ir perdirbimą atsakingos įmonės atstovas.
Stiklinių ir plastikinių butelių bei skardinių perdirbimą skatinančios interneto svetainės grazintiverta.lt duomenimis, nuo vasario 1 d. Lietuvoje į taromatus jau buvo grąžinta beveik 3,9 mln. vienkartinių pakuočių.
