Išimtys kaime negalioja
Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausanti Jolita Vaickienė pristatydama pataisas, pagal kurias kaimo parduotuvės būtų galėjusios ir nesupirkti vienkartinių gėrimų pakuočių, teigė, jog mažoms parduotuvėms iškyla problema įgyvendinant higienos reikalavimus, jeigu ten pat yra priimama ir daugkartinė, ir vienkartinė tara.
Vis dėlto, Seimas kaimo parduotuvėms išimčių nusprendė nedaryti, todėl jos ir toliau, nepriklausomai nuo dydžio, privalės pakuotes priimti. Tiesa, mažesnės nei 300 kv. metrų parduotuvės, esančios ne kaimuose, nuo tokios prievolės yra atleistos.
Suprasti akimirksniu
- Vienkartinę tarą privalo rinkti net mažiausios kaimo parduotuvės
- Kaimo parduotuvėse laikomi taros maišai dėl skleidžiamo kvapo atbaido klientus
- Vis dažniau kaimo parduotuvės tampa taros iš aplinkinių teritorijų rūšiavimo vietomis
- Kaimo parduotuvių atleidimas nuo taros surinkimo prievolės sukeltų nepatogumus
Kaip 15min teigė nemažai kaimo parduotuvių valdančio prekybos įmonių aljanso „Aibė“ pirkimų departamento direktorius Artūras Zabielskas, kaimo parduotuvėms turėtų būti leista pasirinkti, ar jos yra pajėgios tokią paslaugą teikti, ar ne.
Taromatai – ne visiems
„Pats įstatymas kai kada trukdo parduotuvei moderniai surinkinėti tarą, nes maža parduotuvė negali pasistatyti taromato, kuris užtikrina mažesnį klaidų buvimą ir patogesnį pridavimą. Įstatyme sakoma, kad taromatas negali stovėti prekybos salėje, o kai kurios parduotuvės tokios, kad vos duris atvėrę atsiduriate prekybos salėje“, – aiškino A.Zabielskas, kuris taip pat pažymėjo problemą dėl higienos reikalavimų užtikrinimo.
„Kai kurios mažytės parduotuvės net nori atsisakyti taromatų, nes nepajėgia jų tinkamai prižiūrėti, aptarnauti. Tara skleidžia nemalonų kvapą ir net atbaido pirkėjus“, – tikino „Aibės“ atstovas.
Jis teigė, jog vienkartinę tarą, kaupiamą plastikiniuose maišuose, iš kiekvienos parduotuvės surenka užstato sistemos administratorius, su kuriuo individualiai yra sudaromas pakuočių surinkimo grafikas.
Tara gali būti surenkama nuo karto per savaitę iki karto per dvi savaites, bet toks dažnis yra nepakankamas, kadangi norinčiųjų priduoti skardines arba plastikinius butelius kaimuose netrūksta.
„Aibės“ pirkimų departamento direktorius sakė, kad pritartų ketvirtadienį Seime užregistruotoms pataisoms, pagal kurias siūloma atsakyti reikalavimo kaimo parduotuvėms supirkti vienkartines pakuotes, o užstato sistemos administratorius įpareigoti kiekvienoje seniūnijoje įrengti bent po vieną taros supirkimo punktą.
Verslininkas: tai pjaunasi su higiena
Dvi kaimo parduotuves Kauno rajone valdantis verslininkas Arturas Mackevičius sakė, kad kai kuriose tokio tipo parduotuvėse vos gali tilpti keli žmonės, todėl laikyti maišus su panaudota tara dažnai tiesiog nėra vietos.
„Be to, po kiekvieno susilietimo su atneštu daiktu pardavėja turėtų keisti vienkartines pirštines ar turėti gumines nuplaunamas. Tai pjaunasi su higiena“, – savo nusistatymą prieš kaimo parduotuvėms galiojančią prievolę dėstė verslininkas.
Dvi kaimo parduotuves Kauno rajone valdantis verslininkas Arturas Mackevičius sakė, kad kai kuriose tokio tipo parduotuvėse vos gali tilpti keli žmonės, todėl laikyti maišus su panaudota tara dažnai tiesiog nėra vietos.
Jis pridūrė, kad pastaruoju metu kaimo parduotuvės tampa iš aplinkinių teritorijų atvežtos taros rūšiavimo vieta.
Paties A.Mackevičiaus parduotuvėse vienkartinė tara nesuperkama.
Viena iš jo parduotuvių įsikūrusi 130 m atstumu nuo kitos prekybos vietos, teikiančios taros supirkimo paslaugas. Šiuo metu pagal įstatymą parduotuvė gali nesupirkinėti vienkartinės taros, jeigu įsikūrusi ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo artimiausios vietos, teikiančios tokią paslaugą.
Dėl antrosios parduotuvės A.Mackevičius jau sulaukė perspėjimo ir grasinimo bauda už tai, kad nesuperka vienkartinių pakuočių. Įstatyme numatytas baudos dydis gali siekti nuo 724 iki 1449 Eur.
Smulkųjį verslininką piktina ir tai, kad už vienkartines pakuotes, priimtas iš taromatų ir rankiniu būdu, užstato sistemos administratorius moka skirtingai. Už pakuotę, priimtą rankiniu būdu, mokami 15 eurocentų, o iš taromatų – 28 centai. Tiesa, tai aiškinama tuo, kad priiminėjant tarą taromatais pardavėjų sąnaudos didesnės nei priimant atliekas rankiniu būdu.
Be supirkimo punktų patirtų nepatogumus
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ generaliniam direktoriui Gintarui Varnui kaimo parduotuvių savininkų argumentai dėl pirkėjus atbaidančio nemalonaus taros kvapo nepasirodė įtikinantys.
„Dėl kvapų – nėra skirtumo, ar tai miesto, ar kaimo parduotuvė. Pakuotės kvapą skleidžia ne tik kaime. Negalima sakyti, kad jeigu skleidžia kvapą, tada nerinkime kaime. Mano nuomone, kvapas neturėtų būti priežastis rinkti ar nerinkti“, – sakė G.Varnas.
Jis priminė, kad neatleisti nuo taros surinkimo prievolės kaimo parduotuvių jau anksčiau buvo nuspręsta dėl to, kad būtų sukelti nepatogumai vietos gyventojams, mokantiems užstatą, bet negalintiems jo atsiimti.
„Būtų nesąžininga paimti užstatą ir pasiūlyti kaimo močiutėms važiuoti į miestą autobusais ir ten grąžinti pakuotes“, – aiškino „Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius.
G.Varnas nesužavėtas ir Seime kilusia idėja įpareigoti užstato sistemos administratorių įrengti bent po vieną taros supirkimo punktą kiekvienoje seniūnijoje.
„Milijonai eurų investuoti į dabartinę surinkimo infrastruktūrą. Jeigu būtų keičiama, kad surinktų administratoriai, reiktų nurašyti investicijas ir jas pakeisti kitomis. Nesuvokiama, kad sistemai veikiant kelis mėnesius, ji jau būtų nurašyta“, – poziciją dėstė G.Varnas.
