Daugiausia leidimų dirbti išduota Ukrainos gyventojams, kurie sudarė 72 proc. visų išduotų leidimų, Baltarusijos – 25 proc., Kenijos – 1 proc. Sakartvelo, Rusijos Federacijos, Armėnijos, Kirgizijos, Moldovos, Tadžikistano, Turkijos – po vieną du asmenis. Daugiausiai leidimų dirbti sezoninį darbą buvo išduota 2019 m. – 460, mažiau 2018 m. – 176 ir 2017 m. – 37.
„Darbo jėgos poreikis didelis visuose šalies ūkio sektoriuose. Sezoninių darbuotojų iš trečiųjų šalių didesnį srautą galimai sąlygojo mažiau taikomų apribojimų užsieniečiams atvykti į Lietuvą nustačiusios sąlygos antrojo karantino metu“, – sakė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.
Užsieniečių sezoniniam darbui daugiausiai išduota leidimų Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento aptarnaujamos teritorijos darbdaviams – 173, Kauno – 71, Vilniaus – 53, Panevėžio – 12 ir Šiaulių – 4. Moterims iš trečiųjų šalių – 163 (52 proc.) ir vyrams – 150 (48 proc.).
Šiemet daugiausiai šalies darbo rinka pasipildė sezoninį darbą dirbančiais užsieniečiais – maisto pusgaminių ruošėjais – 18 proc. (56 asmenys), nekvalifikuotais ūkio derliaus nuėmėjais – 12 proc. (36), virėjais – 9 proc. (29), nekvalifikuotais sezoniniais ūkio ir pagalbiniais virtuvės darbininkais – po 8 proc. (25 ir 24), Taip pat atvykėliai gavo leidimus dirbti kvalifikuotais braškių ūkio darbininkais (17), kelininkais (15), kambarinėmis (14), kelio darbininkais (14), nekvalifikuotais augalininkystės ūkio darbininkais (7), kvalifikuotais apželdinimo darbininkais (6), traktorininkais (6), nekvalifikuotais kelių tiesimo darbininkais (5), plytų mūrininkais (5), gyvulių šėrikais (4), nekvalifikuotais melžėjais (4), virtuvės darbininkais (4), viešbučio kambarinėmis (3), nekvalifikuotais gyvulininkystės ūkio darbininkais (3), staliais (2), žuvies produktų gamybos įrenginių operatoriais (2) ir kt.
Pernai per šį laikotarpį daugiausiai leidimų sezoniniam darbui buvo išduota nekvalifikuotiems sezoninio ūkio darbininkams – 26 proc., kambarinėms – 19 proc., kvalifikuotiems braškių ūkio darbininkams – 12 proc., virėjams ir pagalbiniams virtuvės darbininkams – po 6 proc. visų išduotų leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams skaičiaus.
Pagal sezoninių darbų sąrašą daugiausiai (88) užsieniečiams išduota leidimų dirbti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse, 87 – žemės ūkiui būdingų paslaugų ir derliaus apdorojimo, 61 – maisto produktų gamybos, 36 – kelių ir automagistralių tiesimo, 15 – daugiamečių augalų auginimo, 8 – ūkio gyvulių šėrimo ir priežiūros, po 6 – mišriojo žemės ūkio ir vienmečių augalų auginimo, 5 – gyvulininkystės, 1 – kitų daugiamečių augalų auginimo.
Ūkininkų ūkiai daugiausiai (93) prašė išduoti leidimus sezoniniam darbui užsieniečiams, „Plungės kooperatinė prekyba“ – 34, „Vičiūnai“ – 19, „Kauno ekostatyba“ ir „Didvyriai“ – po 13, „Andra“ ir „Domo vizija“ – po 10, „Villon“ – 9, „Beno laivynas“, „Stambus projektas“ ir „Skonio kodas“ – po 7, „Natinor“ – 6, „Rodsta“, „Orka foods“, „SIDC Civil“ – po 5 ir kt.
Sezoniniams darbuotojams iš užsienio kvotos netaikomos. Darbo užmokestis, kurį siūlė darbdaviai sezoniniams darbuotojams 2021 m. pirmąjį pusmetį – nuo 642 Eur iki 1290 Eur.
Šių metų pirmąjį pusmetį Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje buvo įregistruota 1,8 tūkst. sezoninio darbo pasiūlymų. Tai – 30,3 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šiais metais sezoninio darbo pasiūlymų daugiausiai pateikta kovo mėnesį, atlaisvinus veiklas karantino metu, pernai – birželį, pasibaigus pirmajam karantinui.
Daugiau sezoninio darbo vietų įregistravo įmonės, vykdančios didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos veiklas, mažiau – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonės. Darbo rankų sezono metu taip pat daugiau reikėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo, administracinės ir aptarnavimo, statybos, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, transporto ir saugojimo veiklose.
Vilniaus miesto savivaldybėje buvo daugiausiai sezoninio darbo pasiūlymų – 14,6 proc., Varėnos – 9,9 proc., Klaipėdos miesto – 8,5 proc., Molėtų – 7,4 proc., Kauno miesto – 6,8 proc. Kurortų savivaldybėse 2021 m. pirmą pusmetį pateikti 49 sezoninio darbo pasiūlymai.
Sezoniniam darbui ieškota pagalbinių darbininkų, nekvalifikuotų sezoninių ūkio darbininkų, nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkų, aplinkos tvarkytojų, gelbėtojų, nekvalifikuotų augalininkystės ūkio darbininkų, krovikų, kelio darbininkų, virėjų ir traktorininkų.
Liepą Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje darbdaviai pateikė 145 darbo pasiūlymus, kuriuose nurodė sezoninio darbo tipą – daugiausiai pagalbiniams darbininkams (58), viešbučio kambarinėms (12), aplinkos tvarkytojams (10) ir kt.
