TVF ekspertai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu svarbiausia valdyti infliaciją ir užtikrinti finansinį šalies stabilumą iššūkių akivaizdoje, o žvelgiant į ateitį svarbu didinti ūkio produktyvumą įgyvendinant struktūrines reformas.
„Vyriausybė ir toliau numato vykdyti į ilgalaikį tvarumą orientuotą ir infliacinio spaudimo nedidinančią fiskalinę politiką. Itin svarbu įgyvendinti ūkio produktyvumą ir atsparumą ateities sukrėtimams didinančias struktūrines reformas, įskaitant tokiose srityse kaip švietimas ar sveikatos apsauga. Taip pat svarbu spartinti žaliąją pertvarką, plėtojant atsinaujinančių energetikos išteklių pajėgumus – šiam tikslui nukreipiame reikšmingus investicinius pajėgumus. Be to, turime priimti mokestinius pakeitimus, kuriančius labiau subalansuotą, augimui palankią ir socialiai teisingesnę mokesčių sistemą. Galima pasidžiaugti, kad Fondo ekspertai Finansų ministerijos parengtus mokestinius siūlymus laiko žingsniu teisinga linkme“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Sudėtingoje ir iššūkių kupinoje ekonomikos aplinkoje infliacija dar nėra galutinai pažabota ir centriniams bankams dar reikia užbaigti savo darbą. Esame teisingame kelyje: Lietuvoje kainų augimas nuosekliai lėtėja, ką parodo ir naujausias gegužės mėnesio įvertis. Laviruojant dabartinio makroekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, kartu itin svarbus išlieka institucijų susitelkimas ir dėmesys sprendžiant struktūrinius, ilgalaikei ekonomikos raidai svarbius klausimus – teisingesnės mokesčių sistemos kūrimo, energetiškai saugios, žalios ir inovatyvios ekonomikos plėtros skatinimo“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, vienas svarbiausių ilgalaikio Lietuvos ekonomikos augimo veiksnių bus aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasiūlos užtikrinimas. Kvalifikuotas žmogiškasis kapitalas – esminė prielaida pereiti į aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų gamybą ir eksportą. Apie tai G. Šimkus, kartu su finansų ministre G. Skaiste ir TVF misijos vadovu B. Garcia, diskutavo ir TVF misijos metu birželio 7 d. Vilniaus Universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete vykusiame Lietuvos banko ir TVF tyrėjų seminare apie infliaciją ir jos poveikį konkurencingumui Lietuvoje.
TVF vertinimu, nors Lietuvos ekonomika gerai atlaikė COVID-19 pandemiją ir pirmąją rusijos karo prieš Ukrainą sukrėtimų bangą, visgi aukšta infliacija 2022 metais mažino gyventojų perkamąją galią, o tai, kartu su prastėjančia išorės paklausa, lėmė Lietuvos ekonomikos sulėtėjimą. Prekybos balanso suprastėjimas pernai metais iš esmės buvo nulemtas žaliavų kainų šoko ir buvo trumpalaikis. TVF pastebi, kad su energija nesusijusių produktų eksporto apimtys praėjusiais metais augo, o tai rodo, kad Lietuvos ūkio konkurencingumas tarptautinėje arenoje nesumažėjo.
Pasaulinis energijos ir maisto kainų šuolis ir pasiūlos trukdžiai paspartino infliaciją. Nors esminiai infliaciją didinantys veiksniai Lietuvoje yra išoriniai, įtakos turėjo ir stipri vidaus paklausa. Numatoma, kad infliacinis spaudimas šiemet toliau mažės, o kitąmet grįš į labiau tvarų lygį. TVF pažymi, kad fiskalinė politika vaidina svarbų vaidmenį papildant pinigų politiką kovoje su infliacija.
TVF pabrėžia, kad susiduriant su poreikiu didinti biudžeto išlaidas būtina užtikrinti papildomus tvarius pajamų šaltinius. Mokesčių sistemos perbalansavimas nuo darbo jėgos mokesčių prie mažiau ekonomikos augimui žalingų mokesčių, tokių kaip didesni turto, kapitalo ir aplinkosauginiai mokesčiai, padėtų didinti biudžeto pajamas ir stiprintų mokestinės sistemos veiksmingumą.
Pabrėžtina, kad Fondo ekspertai pozityviai vertina neseniai Seimo priimtus Akcizų įstatymo pakeitimus, numatančius aplinkosauginį elementą, o Finansų ministerijos parengtus mokesčių sistemos pakeitimus laiko žingsniu teisinga linkme, atliepiant TVF išskirtus mokestinės sistemos perbalansavimo principus.
TVF vertinimu, bankų sektorius Lietuvoje yra atsparus ekonomikos nuosmukiui ir sukrėtimams dėl aukštų kapitalo ir likvidumo rezervų. Fondas sveikino Lietuvos banko makroprudencinės politikos veiksmų proaktyvumą suvaldant finansinio stabilumo rizikas, ypač susijusias su NT sektoriaus raida. Didesnio sukrėtimo atveju, makroprudencinės politikos priemonės galėtų būti laisvinamos.
Fintech sektoriui pereinant iš spartaus augimo į brandos etapą, TVF teigiamai įvertino padarytą pažangą pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos srityje, įskaitant sugriežtintus reikalavimus virtualių valiutų paslaugų tiekėjams ir Lietuvos banko priežiūros pajėgumų didinimą bei atliekamą CENTROlink mokėjimų sistemos klientų rizikos vertinimą.
TVF pabrėžia, kad norint didinti ūkio produktyvumą, reikia spartinti reformas tokiose srityse kaip švietimas ir sveikatos apsauga. Siekiant spręsti klimato kaitos problemas ir užtikrinti energetinį efektyvumą būtina spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą ir energijos vartojimo efektyvumą, tam skiriant pakankamas investicijas. Šiuo atžvilgiu itin svarbų vaidmenį vaidina „Naujos kartos Lietuva“ planas, taip pat efektyvus ES struktūrinių lėšų panaudojimas.
Dvi savaites vykusių konsultacijų metu TVF ekspertai susitiko su Lietuvos banko ir Finansų ministerijos atstovais, taip pat vyko susitikimai su Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės institucijų bei privataus sektoriaus atstovais.
TVF narė Lietuva yra nuo 1992 m. Šiuo metu TVF priklauso 190 šalių. Kasmetinės šalies konsultacijos su TVF vyksta pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį, kuris įpareigoja TVF šalis nares siekti vykdyti tokią ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ir pasaulio finansinį bei ekonominį stabilumą.
