TVF ekspertai pažymi, jog ekonominės politikos atsakas į COVID-19 pandemijos sukeltą šoką, įgyvendinant anticiklinę fiskalinę politiką ir teikiant paramą įmonėms bei nukentėjusių sektorių darbuotojams, buvo tinkamas ir savalaikis, tačiau toliau būtina užtikrinti šių priemonių tikslingumą ir efektyvumą.
Akcentuojama, kad Lietuvos banko veiksmai reikšmingai prisidėjo prie neigiamo sukrėtimo poveikio mažinimo ekonomikai ir finansų sistemai – atlaisvintas anticiklinio kapitalo reikalavimas bankams padėjo palaikyti ūkio kreditavimo apimtis neužtikrintumo akivaizdoje.
„Sutarėme, kad šiuo metu itin svarbu tęsti palaikančią fiskalinę politiką, padedant šalies ekonomikai atsistoti ant kojų, o siekiant geresnės viešųjų paslaugų kokybės – nuo švietimo iki sveikatos apsaugos – gyventojams ir viešųjų finansų tvarumo ilguoju laikotarpiu – ieškoti papildomų pajamų šaltinių, kurie neribotų ūkio augimo“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Diskusijų su TVF metu finansų ministrė G.Skaistė pabrėžė, kad vienas kertinių jos, o tuo pačiu ir visos Vyriausybės, prioritetų – mokesčių sistemos teisingumo didinimas, siekiant sumažinti socialinę nelygybę ir kovoti su skurdu. Taip pat akcentuota, jog ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo instrumento lėšas numatoma nukreipti į struktūrinių reformų įgyvendinimą, o atslūgus pandemijos bangai bus palaipsniui grįžtama prie fiskalinių rezervų atstatymo.
TVF misijos vadovas Borja Gracia interviu portalui 15min.lt praėjusią savaitę sakė, kad Lietuva koronaviruso krizę pasitiko kur kas geresnėje padėtyje nei 2008 metais, todėl išaugęs viešųjų finansų deficitas ir valstybės skola trumpuoju laikotarpiu problemų nesukels.
„Manau, kad svarbiausias dalykas būtų turėti pagrįstą, trumpos ar vidutinės trukmės finansinės paramos planą. Kai atsigavimas sustiprės, kai matysis, kad jis kyla iš privataus sektoriaus augimo, teks pradėti vėl galvoti apie fiskalines apsaugas“, – teigė B.Gracia.
Jis taip pat pažymėjo, kad dabar būtų tinkamas laikas Lietuvai įvesti aplinkosauginius mokesčius, kurie užtikrintų tiek viešųjų paslaugų finansavimą, tiek skatintų aplinkai draugišką plėtrą ir „žalesnę“ politiką.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, Lietuvos ir TVF ekspertų vertinimai tiek dėl trumpojo laikotarpio atsako į pandemiją, tiek ir dėl struktūrinių Lietuvos iššūkių bei būdų juos spręsti iš esmės sutampa.
„Sutarėme, kad šiuo metu itin svarbu tęsti palaikančią fiskalinę politiką, padedant šalies ekonomikai atsistoti ant kojų, o siekiant geresnės viešųjų paslaugų kokybės – nuo švietimo iki sveikatos apsaugos – gyventojams ir viešųjų finansų tvarumo ilguoju laikotarpiu – ieškoti papildomų pajamų šaltinių, kurie neribotų ūkio augimo“, – Finansų ministerijos pranešime teigė G.Skaistė.
Anos jos, diskusijose su TVF pabrėžta, kad vienas kertinių Vyriausybės prioritetų yra teisingenė mokesčių sistema, sumažinant socialinę nelygybę. Taip pat akcentuota, jog ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo instrumento lėšas numatoma skirti struktūrinėms reformoms, o atslūgus pandemijos bangai bus palaipsniui atstatomi fiskaliniai rezervai.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pažymėjo, kad nors pandeminė situacija ir toliau išlieka menkai prognozuojama, bankų sektorius veikia stabiliai ir yra stiprus bei likvidus.
„Siekiant spartinti Lietuvos ekonomikos atsigavimą toliau būtina užtikrinti tvarų ir sklandų skolinimą bei susitelkti į tai, kad tolesnė parama būtų tikslingai nukreipta į struktūrines reformas, kuriančias pridėtinę vertę“, – tvirtino V.Vasiliauskas.
TVF teigimu, Lietuvos banko sprendimas atlaisvinti anticiklinio kapitalo reikalavimą padėjo bankams palaikyti ūkio kreditavimo apimtis bei prisidėjo prie neigiamo krizės poveikio mažinimo ekonomikai ir finansų sistemai.
TVF be kita ko pažymi, kad koronaviruso krizės poveikis žemesnės kvalifikacijos darbuotojams ir skurdesniems regionams buvo kur kas stipresnis ir tai gali dar labiau padidinti nelygybę Lietuvoje.
Išsamiau su TVF pranešimu susipažinti galite čia.
