Vyriausybė trečiadienį patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, pavedė Aplinkos ministerijai kartą per ketverius metus jį peržiūrėti, ir rekomendavo savivaldybėms, ūkio subjektams ir gyventojams dalyvauti įgyvendinant planą.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika anksčiau teigė, kad vienam žmogui galėtų būti skiriama 1000 eurų paskata, o iš viso tam būtų skirta 30 mln. eurų.
Pačiame plane nurodoma, kad 30 mln. eurų galėtų būti naudojami keliais būdais: kaip fiksuoto dydžio vienkartinė kompensacija atiduodant nustatytą laiką Lietuvoje eksploatuotą taršų lengvąjį automobilį kaip eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, taip pat jie būtų skirti paskatoms atsiskaitant už viešojo transporto paslaugas elektroninių bilietų sistemose ar skatinant įsigyti mažos taršos kriterijus atitinkantį lengvąjį automobilį. Plane numatyta, kad taršių automobilių atsisakę gyventojai galės gauti lengvatų viešajam transportui arba finansinę paskatą įsigyti mažiau taršius automobilius.
Finansų ministras Vilius Šapoka įvardijo, kad per dešimtmetį planas kainuos 240 mln. eurų.
„Kadangi pačiame plane yra įvardyti asignavimai ir jų poreikis, ir tą bendrą poreikį suskaičiavus, jis tikrai yra didelis – aišku, dešimtmečiui reikės beveik 240 mln. eurų. Manau tiesiog paaiškinant po lentele reikėtų numatyti, kad tos lėšos būtų skiriamos iš klimato kaitos, kelių priežiūros programos fondų, ES lėšų ir kitų. Kad nebūtų prezumpcijos, kad tai tik valstybės biudžetas, nes valstybės biudžete tokių lėšų nebus“, – siūlė techninį keitimą V.Šapoka.
Pirmasis oro taršos mažinimo planas susilaukė kritikos dėl per didelių draudimų, neaiškaus automobilių apmokestinimo ir degalų akcizo didinimo, rašo BNS.
Milijonai metami katilų keitimui, subsidijoms
Patvirtintame priemonių plane numatyta skirtingoms priemonėms skirti dešimtis milijonų biudžeto lėšų.
Siekiant mažinti taršą kietosiomis dalelėmis siūloma skirti 50 mln. eurų finansinių paskatų namų ūkių naudojamų kietojo kuro katilų keitimui ar modernizavimui, 20 mln. eurų – subsidijų jungtis prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.
Sieros dioksidų mažinimui siūlomos priemonės: finansinės paskatos naftos perdirbimo pramonės gamybos modernizavimui (20 mln. eurų), šiluminių katilinių modernizavimas. Kietąjį kurą deginantys įrenginiai turėtų būti modernizuojami už 20 mln. eurų, taip pat bus tęsiama daugiabučių renovacija, kasmet renovuojant po 500 daugiabučių.
Azoto oksidų išmetimo mažinimui be jau minėtos finansinės paskatos atiduoti taršųjį lengvąjį automobilį (30 mln. Eur), siūloma formuoti ir skatinti ekologinio vairavimo įgūdžius, skirti 60 mln. subsidijų savivaldybėms įsigyti elektra, gamtinėmis dujomis, vandeniliu varomas viešojo transporto priemones, riboti dyzelinių automobilių eismą didžiuosiuose miestuose ir kurortuose, ir kt.
Lietuva jau vėluoja, o tikslai – ambicingi
Pagal ES direktyvą nustatyta prievolė valstybėms narėms parengti, priimti ir įgyvendinti nacionalines oro taršos valdymo programas, siekiant apriboti metinius tam tikrų išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekius.
Lietuva jau vėluoja pateikti savo planą, kuris EK turėjo būti pateiktas iki balandžio 1 d., o Lietuvos Aplinkos oro apsaugos įstatymas įpareigojo Vyriausybę dar iki gruodžio 31 d. patvirtinti planą.
Aplinkos ministerijos pažymoje taip pat teigiama, kad Lietuvai nustatyti tikslai beveik visų teršalų (išskyrus amoniaką) atveju yra labai ambicingi – siekiama sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį daugiau nei per pusę.
„Nuo 2005 iki 2015 m. išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekis Lietuvoje reikšmingai sumažėjo, tačiau vertės, iki kurių turi būti iki 2020 m. ir iki 2030 m. sumažintas išmetamas kiekvieno teršalo kiekis, yra daug mažesnės, todėl yra poreikis nustatyti ir taikyti papildomas aplinkos oro taršos mažinimo priemones“, – teigiama pažymoje.
