Po pastaruoju metu kilusių net dviejų ekologinių nelaimių Lietuvoje – padangų gaisro Alytuje ir Kuršių marių taršos – Seimas suskubo griežtinti verslo atsakomybę už taršą.
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė griežtesniems aplinkosauginiams reikalavimams, kuriuos tikimasi galutinai priimti kitą savaitę. Visiems 89 dalyvavusiems parlamentarams balsavusiems už visą įstatymų pataisų paketą, Seimo salėje nuaidėjo plojimai.
Įstatymų pakeitimai numato griežtesnę įmonių kontrolę ir galimybę nutraukti taršią aplinkai veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikiami tinkami įrankiai reaguoti į pažeidimų atvejus.
Dauguma įstatymų pakeitimų, jei juos priims Seimas ir pasirašys prezidentas, įsigalios iškart, o mokestiniai – nuo kitų metų sausio.
„Turime unikalią progą nutraukti aplinkos apsaugos sistemos degradaciją. Jei nepakeisime įstatyminės bazės, jei nepadidinsime sąžiningiems pareigūnams algų, visas gamtos teršimas tęsis ir toliau ir kiekvieną savaitę atrasime vis naujus vamzdžius“, – diskusijų metu Seime sakė Seimo narys Naglis Puteikis.
Įstatymo rengėjai tikisi, kad didesni mokesčiai už taršą paskatins įmones neapsiriboti vien sumokamu taršos mokesčiu, bet labiau investuoti į modernesnes nuotekų valymo technologijas. Griežtinamos ir kontrolės sąlygos – galimybės aplinkosaugininkams patikrinti įmones neinformavus jų iš anksto, teisė po trijų skirtingų pažeidimų nutraukti teršiančios įmonės veiklą.
Parlamentaras konservatorius Paulius Saudargas tvirtino, kad siekiant prevenciškai kovoti su teršėjais, svarbu du dalykai: bausmės didumas ir neišvengiamumas bei pagavimo aspektas. Tad, pasak parlamentaro, tam ir reikalingi neplaniniai patikrinimai bei įmonės veiklos stabdymo galimybė.
„Nusikaltėlis žinos, kad bausmė didelė ir neišvengiama, jį operatyviai gali pagauti, tai labai stipriai veikia prevenciškai. O Lietuvoje yra kam savo veiklą pakreipti švaresniais bėgiais. Matome, kad problemų daug, – teigė jis. – Turi būti pradėta taikyti ir sankcija – įmonės veiklos stabdymas. Tai skausminga, susiję su daug pinigų, bet jeigu verslas užsiima tokiais nešvariais aplinkkeliais, jis turi pats skaičiuoti rizikas.“
Projekte nauju straipsniu reglamentuojamas valstybinių laboratorinių aplinkos tyrimų ir kitų aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingų tyrimų ir matavimų organizavimas, siekiant sudaryti galimybes efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, mažinti naštą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai, taip pat įgyvendinant principą „teršėjas moka“.
Svarstomame teisės akte numatoma įtvirtinti, kad kai esant arba atsiradus žalai aplinkai atsakingi asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo aplinkos atkūrimo priemones, duodamas privalomasis nurodymas vykdyti ar tinkamai vykdyti aplinkos atkūrimo priemones.
Griežtesnė kontrolė siūlyta dar pernai
Įstatymų pakeitimus Aplinkos ministerija parengė dar pernai. Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad jei ne Klaipėdos taršos skandalas, šie įstatymų pakeitimai Seime net nebūtų svarstomi.
„Projektai judėjo ganėtinai lėtai, klausėmės verkšlenimo, kad verslą žlugdome, bet šiandien viena po kitos sproginėja aplinkosauginės bombos, matome vis didesnes problemas, yra nemažai užslėptų taršos aspektų, nesąžiningų dalykų, kurie pelnosi visų mūsų sveikatos sąskaita. Turime sugriežtinti reikalavimus, užtikrinti kontrolę stabdyti veiklą, kuri nesąžiningai, ciniškai teršia mūsų aplinką“, – teigė parlamentarė „valstietė“ Virginija Vingrienė.
Parlamentarai siūlė pratęsti Seimo sesiją, kad aplinkosauginiai pakeitimai būtų priimti.
Gali kilti kainos vartotojams?
Tiesa, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje perspėjo, kad taip sparčiai padidinus mokesčius, jie bus perkelti vartotojams.
Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė pripažino, kad pakeitimų gyventojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslauga vidutiniškai galėtų brangti 3 eurais per metus.
Kaip rašė BNS, be kitų pakeitimų, numatoma, kad mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių į vandens telkinius, žemės paviršių ir jos gelmes tarifai didėja, pavyzdžiui, už bendrąjį azotą nuo 201 iki 600 euro už toną, bendrąjį fosforą nuo 1007 iki 3500 eurų už toną.
Tikrins valymo įrenginius turinčias įmones
Kaip jau rašė 15min, artimiausiu metu aplinkosaugininkai žada masiškai pradėti tikrinti Lietuvos įmones, kurios gamybines nuotekas valosi pačios. Tokių bendrovių aplinkosaugininkai priskaičiuoja 119.
Aplinkos apsaugos agentūra parengė sąrašą privačių, valstybės ir savivaldybės bendrovių, viešųjų įstaigų ir daugiabučių bendrijų, kurios nuotekas išvalo savo valymo įrenginiuose, o po to išleidžia į vandens telkinius.
Sąraše iš viso įtraukti 194 subjektai, iš kurių – 119 įmonių, savo įrenginiuose valančių gamybines nuotekas. Tarp šių įmonių – tiek nedidelės žuvininkystės, maisto pramonės, kasybos įmonės, tiek tokios stambios bendrovės, kaip „Orlen Lietuva“, „Achema“, „Neo group“, „Norvelita“, „Dolomitas“, „Rokiškio sūris“ ar Vilkyškių pieninė.
Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė 15min tvirtino, kad netrukus aplinkosaugininkai išskirs rizikingiausias įmones ir pradės jų patikrinimus. Didžiausias dėmesys bus skiriamas nuotekų tvarkymui.
„Aplinkos apsaugos departamentas sudarinėja įmonių sąrašą, atsižvelgdamas į rizikos faktorius, pavyzdžiui, registruotus skundus regionuose dėl nuotekų tvarkymo. Tada bus pradėti patikrinimai. Pirmame etape bus aplankyta ne mažiau kaip dviženklis skaičius įmonių. Terminų negaliu pasakyti, nes tai bus neplaniniai patikrinimai“, – informavo J.Grigaravičienė.
