Ikiteisminį tyrimą, kuriame įtariamuoju pripažintas Š.Stepukonis, dėl galimo labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo atlieka FNTT kartu su Europos prokuratūra.
Pinigus savinosi iš šešių įmonių
Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas sakė, kad byla sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą.
„Ikiteisminis tyrimas vykdomas sėkmingai, progresas matomas. Per šį laikotarpį ikiteisminio tyrimo metu atliktas didelis procesinių veiksmų skaičius. Iš esmės gauta beveik visa užklausta informacija iš užsienio valstybių teisėsaugos pareigūnų, partnerių.
Išanalizavus šią informaciją, buvo skirti ūkinės veiklos tyrimai „Baltcap“ dukterinėms įmonėms, iš kurių buvo savinamasi piniginės lėšos. Tokių įmonių yra šešios. Specialistų išvados šiuo metu analizuojamos ir vertinamos.
Europos prokuratūra, pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamo svetimo turto pasisavinimo, vėliau iš nacionalinės prokuratūros perėmė ir atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo“, – nurodė jis.
Be to, pasak D.Karčinsko, ikiteisminio tyrimo metu per šį laikotarpį surinkta daug duomenų, rodančių, kad greta minėtos nusikalstamos veikos buvo padaryta kitų nusikaltimų, todėl minėta baudžiamoji byla pasipildė dar daugiau Baudžiamojo kodekso straipsnių dėl nusikalstamų veikų, visų pirma dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonėse, iš kurių galimai buvo savinamos piniginės lėšos.
„Be to, ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis Š.Stepukonis Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė neteisingus duomenis apie savo pajamas ir turtą, siekdamas išvengti mokesčių“, – kalbėjo D.Karčinskas.
Jis neatskleidė konkrečių sumų, kurias Š.Stepukonis nurodė pajamų deklaracijose.
Todėl, pasak jo, ikiteisminio tyrimo metu pradėtas tyrimas dėl neteisėtų duomenų apie pajamas ir turtą pateikimo.
Kiek pinigų įtariamasis Š.Stepukonis pasisavino? Daugiau nei 42 mln. eurų, iš kurių 5 mln. pralošti Lietuvoje registruotoje lošimo bendrovėje, apie 6 mln. buvo nesėkmingai investuoti į Vengrijoje registruotą brokerių kompaniją, o didžioji dalis pralošta Estijos bendrovėje – per 31 mln. eurų.
„Europos prokuratūros ir FNTT žinutė – kad didelis dėmesys ikiteisminiame tyrime skiriamas ne tik nusikalstamu būdu gauto turto pasisavinimui, bet ir nusikalstamu būdu užvaldyto turto susigrąžinimo procesui.
Kiek pinigų įtariamasis Š.Stepukonis pasisavino? Daugiau nei 42 mln. eurų, iš kurių 5 mln. pralošti Lietuvoje registruotoje lošimo bendrovėje, apie 6 mln. buvo nesėkmingai investuoti į Vengrijoje registruotą brokerių kompaniją, o didžioji dalis pralošta Estijos bendrovėje – per 31 mln. eurų“, – dėstė D.Karčinskas.
„Olympic Casino“ – milžiniška bauda
Pasak jo, tiriant turto susigrąžinimo procesą, gauta duomenų, kad Š.Stepukonis, leisdamas šias nusikalstamu būdu gautas lėšas, vykdė lošimus Estijos bendrovėje, kuri Lietuvoje, surinktais ikiteisminio tyrimo duomenimis, neturėjo licencijos teikti lošimo paslaugas.
„Iš to nusikalstamu būdu gauto turto susigrąžinimo proceso ikiteisminio tyrimo metu gimė dar vienas tyrimas dėl neteisėtos ūkinės komercinės veiklos Estijos bendrovės atžvilgiu ir siekiant minėtas lėšas susigrąžinti ikiteisminiame tyrime yra priimti atitinkami procesiniai sprendimai“, – teigė D.Karčinskas.
Kalbėdamas apie Lietuvos lošimų bendrovę, kurioje buvo pralošti 5 mln. eurų, jis pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys duoda pagrindo teigti, kad lošimo bendrovei atstovaujantys asmenys, vykdydami savo veiklą, turėjo ir galėjo suprasti, kad įtariamasis Š.Stepukonis lošia piniginėmis lėšomis, kurių jis negalėjo įgyti teisėtai.
„Dėl to atitinkami procesiniai sprendimai yra priimti minėtos lošimų bendrovės atžvilgiu. Šiuo metu taikomas apribojimas bendrovės sąskaitoms, siekiant užtikrinti ikiteisminiame tyrime galimą turto konfiskavimą“, – kalbėjo D.Karčinskas.
Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys pridėjo, kad tarnyba baigė „Olympic Casino“ tikrinimą dėl veiklos, susijusios su Š.Stepukonio lošimais nuo 2016 m. gruodžio iki 2021 m. birželio. Šiuo laikotarpiu Š.Stepukonis lošė Lietuvoje.
„Buvo pažeista Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos bei Azartinių lošimų įstatymus. Nustatyti penki pažeidimai, už kuriuos skirta bauda – 8 mln. 400 tūkst. eurų“, – teigė jis.
Anot V.Daukšio, „Olympic Casino“ nesiimta priemonių nustatyti Š.Stepukonio lošimams naudotų lėšų kilmę, bendrovės taikytos priemonės, siekiant nustatyti, ar kliento lėšos nėra gautos iš nusikalstamos veiklos ar dalyvaujant tokioje veikloje, buvo nepakankamos.
„Kliento atliekamų operacijų stebėsena buvo formali. Bendrovė nesiėmė veiksmų stebėti operacijas ar apie jas pranešti FNTT, nepaisant akivaizdžių požymių, kurie turėjo sukelti įtarimų. Vietoj to pastangos buvo nukreiptos priešinga kryptimi – skatinti Š.Stepukonį dar daugiau lošti“, – teigė jis.
Lošimų priežiūros tarnyba surinko pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad lošimai buvo neatsakingi, neatitiko pramoginio lošimo požymių.
Bendrovė nesiėmė veiksmų stebėti operacijas ar apie jas pranešti FNTT, nepaisant akivaizdžių požymių, kurie turėjo sukelti įtarimų. Vietoj to pastangos buvo nukreiptos priešinga kryptimi – skatinti Š.Stepukonį dar daugiau lošti.
„Ilgos lošimų sesijos su labai trumpomis pertraukomis, pralošiamų sumų didėjimas ir pan. Bendrovė tai turėjo matyti, nes lošiančiam buvo priskirtas asmeninis vadybininkas. Yra gausybė priemonių padėti lošėjui, kuriomis bendrovė nepasinaudojo, ji galėjo kreiptis į lošėją ir atkreipti dėmesį į probleminį lošimą, ji galėjo kreiptis į mus ir pranešti apie situaciją, tačiau to nedarė.
Vietoj įspėjimo dėl galimai neatsakingo lošimo, bendrovė skatino lošėją Š.Stepukonį lošti dar daugiau. Jam buvo paruoštas individualus skatinimo planas. Tam buvo skirtas 1 mln. 300 tūkst. eurų, lošėjas negalėjo jų išsigryninti, galėjo tik pralošti ir tai galiausiai įvyko“, – nurodė jis.
Iki 2021 m. vidurio Š.Stepukonis „Olympic Casino“ pralošė beveik 6,4 mln. eurų.
„Nuo 2021 m. vidurio buvo uždrausta skatinti Lietuvoje lošėjus. Prieš įsigaliojant tokiam draudimui virtualūs Š.Stepukonio lošimai perkelti į Estiją, kur leidžiama skatinti lošėjus.
Tokiu būdu bendrovei pavyko ne tik išlaikyti paskatinimus už lošimus, bet ir išvengti galimos Lošimų tarnybos priežiūros. Aplinkybės, kuriomis buvo suteiktos galimybės lošti Estijoje, šiuo metu neviešinamos“, – nurodė V.Daukšys.
Nustatyta, kad Š.Stepukonis lošė tik internetinius nuotolinius lošimus „Olympic Casino Group Baltija“ interneto svetainėje – Olybet.lt. Kaip teigta spaudos konferencijoje, Lošimų priežiūros tarnybai sudėtinga buvo bendrauti su minėta bendrove tyrimo metu – esą bandyta vilkinti procesą, buvo teikiami nepilni atsakymai.
Š.Stepukonis neneigia savo kaltės
Š.Stepukoniui šiuo metu yra paskirta intensyvi priežiūra, teismo sprendimas galioja iki kovo 20 dienos. Kreiptasi į teismą dėl šios priemonės pratęsimo dar trims mėnesiams.
Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partneris įtariamas neteisėtai pasisavinęs mažiausiai 27 mln. eurų iš fondo įmonių, tačiau ši suma gali didėti. „BaltCap“ atstovų teigimu, iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų. Tyrimas vyksta ir dėl 3,9 mln. eurų pervedimo į jo sąskaitą iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą.
Ketvirtadienį prokuroras teigė, jog įtariamasis „bendradarbiauja ikiteisminiame tyrime, duoda parodymus“.
„Jis neneigia savo kaltės“, – sakė D.Karčinskas.
Anksčiau D. Karčinskas sakė, kad duodamas parodymus įtariamasis „pilnai neneigia“ kaltės, tačiau pateikia savo įvykių versiją.
D.Karčinskas pernai gruodžio pradžioje BNS sakė, kad „optimistiniais terminais“ byla teismą pasiekti galėtų šiais metais.
„BaltCap“ su jos fondo „BaltCap Infrastructure Fund I“ investuotojais pernai lapkritį sutarė dėl dingusių 40,4 mln. eurų, kuriuos galimai pasisavino Š.Stepukonis, atgavimo, tačiau šio plano nekomentuoja.
