Nemažai tiekėjų nurodo 1 cento kainas už šiuos komercinius patiekalus ir taip užsitikrina laimėtojo statusą.
Iš esmės viešuosiuose pirkimuose galimi nulinių ir minusinių kainų pasiūlymai, kurie patys savaime negali lemti viešųjų pirkimų principų ir konkurencijos pažeidimų, nes pasiūlytos kainos neįprastumas, be kita ko, grindžiamas tiekėjo, kaip viešojo pirkimo sutarties kontrahento, patikimumu.
Net jeigu tiekėjas pasiūlo 0 eurų kainą, toks pasiūlymas negali būti automatiškai atmestas. Tiekėjas turi pagrįsti kokiomis lėšomis vykdys sutartį, kad užtikrintų savalaikį ir kokybišką sutarties vykdymą laikantis visų aplinkosaugos, socialinės apsaugos, darbo teisės ir kitų reikalavimų. Argumentas dėl noro patekti į rinką ir gauti rekomendacijų yra galimas, tačiau jis bet kuriuo atveju turi būti pagrįstas.
Tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, jis taip pat gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų.
Taigi, pasiūlymo kaina gali atitikti savikainą ar būti nuostolinga. Tokiu atveju svarbu, kad tiekėjas pagrįstų, jog nebus pinigų srauto sutrikimo ar kitų aplinkybių, kurios lemtų teikėjo nemokumą ar negalėjimą įvykdyti viešo pirkimo sutarties.
Maitinimo paslaugų pirkimo atveju, tikėtina, kad tiekėjas galėtų pagrįsti, kad pakankamas pajamas sugeneruos už valstybės lėšas perkamas maitinimas, todėl komercinį maitinimą tiekėjas galės pateikti už savikainą ar net nuostolingai (už 0,01 Eur ar net nemokamai).
Turi būti aiškūs įsipareigojimai ir sankcijos
Nors siūlyti 1 cento ar net 0 centų kainas už patiekalus yra leistina, vis tik kyla nuomonių, ar toks pirkimo organizavimo būdas (kai nugalėtojas nustatomas tiekėjams varžantis tik dėl mažos dalies, tarkim, 5 maitinimų per dieną, komercinių maitinimo produktų, dėl kurių tiekiamas 0,01 Eur pasiūlymas), yra tinkamas maitinimo paslaugų pirkimui ir užtikrina tiekėjų varžymąsi ir konkurenciją.
Tačiau jeigu tiekėjas pateikė pasiūlymą, kad teiks kai kurį maitinimą už 1 centą, jis tai turi ir daryti. Viešojo pirkimo sutartyje turi būti aiškus tiekėjo įsipareigojimas ir atitinkama sankcija pažeidimo atveju.
Nuo 2023 m. sausio įsigalioję LR viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai numato didesnį akcentą sutarties vykdymo priežiūrai ir reikalavimą paskirti už pirkimo sutartį atsakingą asmenį.
Tarptautinės vertės ir supaprastintų pirkimų (išskyrus mažos vertės pirkimų) atveju perkančioji organizacija privalės paskirti už pirkimo sutarties vykdymą atsakingą asmenį (nebent už tai atsakinga bus paskirta pirkimo komisija). Šis pakeitimas reiškia didesnę asmeninę atsakomybę už tinkamą pirkimo sutarties vykdymą iš perkančiosios organizacijos pusės, įskaitant pareigą kontroliuoti, ar tiekėjas įvykdė tai, ką pažadėjo.
Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad viešojo pirkimo sutarties vykdymo priežiūra neturi būti atsitiktinė, taikoma pasirinktinai, o viešojo pirkimo sąlygomis turėtų būti sukurtas veiksmingas laimėtojo ir pirkėjo bendradarbiavimo mechanizmas. Perkančioji organizacija turi teisę įtraukti į pirkimo sutartį sąlygas, kuriomis užtikrinama jos teisė atlikti sutarties vykdymo priežiūrą ir kontrolę.
Taigi pirmiausia, turi būti tinkamai aprašytos sutarties nuostatos bei numatytos proporcingos ir tinkamos sankcijos pažeidimo atveju.
Pavyzdžiui, sutartyje turi būti numatyti saugikliai, kad tiekėjas laikysis pasiūlyme nurodytos 0,01 Eur kainos komerciniams patiekalams. Be to, reikėtų aiškumo, kokiam konkrečiai patiekalų skaičiui tiekėjas įsipareigoja taikyti tokį pasiūlytą 0,01 Eur įkainį.
Pavyzdžiui, tiekėjo pasiūlyme buvo nurodyta, kad konkrečiu patiekalu už 0,01 Eur preliminarus maitinamų asmenų skaičius yra vos 5 asmenys. Nesant aiškiai numatyto įsipareigojimo sutartyje, gali kilti neaiškumas, ar tiekėjas yra įsipareigojęs per dieną parduoti tik 5 patiekalus, ar daugiau (tiek, kiek yra poreikis).
Be to, ar tiekėjas gali pasiteisinti, kad patiekalų už 0,01 Eur tą dieną neturi, nes juos visus pardavė arba neturėjo produktų jiems pagaminti? Visos situacijos, kuriuos liks aiškiai neaptartos sutartyje, reikš, kad dėl jų kils nesutarimas ir tai gali lemti ginčus.
Taip pat jeigu laimėtojas išrenkamas pagal ekonominio naudingumo kriterijus, yra svarbu sutartyje numatyti, kad tiekėjas privalo užtikrinti ir laikytis pasiūlyme pirkimui nurodytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų. Jeigu tiekėjas nurodė, kad maisto gamyboje naudos ne mažiau 50 proc. ekologiškos produkcijos, teikėjas sutarties vykdymo metu periodiškai turėtų pateikti dėl to ataskaitas.
Svarbu ir tai, kad už sutarties sąlygų nesilaikymą būtų nustatyta tinkamai atgrasanti sankcija. Pavyzdžiui, kad nebūtų atvejų, kad jeigu tiekėjas pažeidžia įsipareigojimą tiekti maitinimą už sutartyje nurodytą kainą (0,01 Eur), bauda yra pernelyg maža (pvz., iki 100 Eur už atvejį). Arba, kad tiekėjas nurodo labai aukštą medianą (pvz., 5 000 Eur/ mėn.), dėl to gauna daugiau balų ir laimi konkursą. Tačiau minėtos algos medianos nesilaikymo atveju bauda neturėtų būti itin maža (pvz., 200 Eur už atvejį).
Svarbu numatyti, kad toleruojami tik keli pažeidimai
Be to, būtina sutartyje numatyti, kad gali būti toleruojami tik keli nustatyti pažeidimai, tai yra, kad jeigu tiekėjas pažeidžia sutartį du ar tris kartus per tam tikrą laikotarpį, sutartis yra nutraukiama ir tiekėjui taikoma nutraukimo bauda ir (ar) pasinaudojama sutarties įvykdymo užtikrinimu.
Vėlgi minėtas laikotarpis turėtų būti nurodytas kuo ilgesnis, rekomenduotina bent 6-12 mėn. Nes kitu atveju, nurodžius, kad sutartis gali būti nutraukta tik esant 3 pažeidimams per metų ketvirtį (per 3 mėn.), reiškia, kad per metus gali būti toleruojami net 8 pažeidimai. Praėjus metų ketvirčiui pažeidimai nusinulina.
Atkreipiame dėmesį, kad VšĮ CPO LT atsakomybės už vykdytus pirkimus ir juo labiau už sutarties vykdymo metu padarytus pažeidimus atsakomybės neprisiima. Tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnyba vis dažniau baudžia sutarčių vykdytojus (perkančias organizacijas) už netinkamą sutarčių vykdymą. Todėl mokykloms svarbu išlikti dėmesingoms ir nenukrypti nuo sudarytų sutarčių sąlygų jas vykdant. Svarbu imtis tinkamų priemonių sutarties vykdymo priežiūrai užtikrinti.
Praktika rodo, kad vykdant mokinių maitinimo, maisto tiekimo sutartis mokyklos, darželiai ir kitos ugdymo įstaigos dėl žmogiškųjų išteklių, žinių ar kompetencijos stokos ne visada sugeba užtikrinti, kad tiekėjai tinkamai vykdytų sudarytas viešojo pirkimo sutartis.
Dažnai maisto produktai atvežami ne pirkėjo nustatytu laiku, o kada patogiau tiekėjui, mokyklų valgyklose patiekalai mokiniams parduodami ne tiekėjo pasiūlytomis kainomis, kurios buvo nurodytos konkurso metu, o daug didesnėmis, maisto patiekalų sudėtis ir įvairovė neatitinka keltų reikalavimų, neužtikrinama ekologiškų produktų dalis ir kt.
Kartais patiekalai būna vos ne perpus mažesni, nei nustatyta, pasitaiko ir tokių atvejų, kai maisto ruošimui naudojami net pasenę ir netinkami naudoti maisto produktai, nors sudarytose sutartyse ir būna numatyta tiekėjo atsakomybė už sutarties pažeidimus bei reikalingi mechanizmai, kaip pažeidimus fiksuoti ir taikyti numatytas sankcijas.
Tačiau dėl teisinių žinių stokos ar dėl nenoro, o gal baimės ginčytis su maitinimo įmonių personalu ar teisininkais, dažnai apsiribojama žodinėmis pastabomis. Žodinės pastabos teisiškai nėra įpareigojančios ar tinkamai fiksuojančios pažeidimą. Taigi, pažeidimai lieka tinkamai neužfiksuoti, be to, ir toliau kartojasi.
