Tuo metu finansų viceministrė tikina, kad įstatyme numatyti labai riboti atvejai, kada tokius duomenis bus galima tvarkyti – norint tinkamai teikti mokėjimo paslaugas ir atliekant sukčiavimo prevenciją ar tyrimus.
„Jeigu prezidentas manys, kad įstatymą reikėtų taisyti, tikslinti, siaurinti, galbūt atsižvelgdamas, kad kilo diskusija tikrai gana plati šiuo klausimu, tai taip – prezidentas rastų teisinių argumentų, mano galva, grąžinti taisyti šį įstatymą“, – penktadienį LRT radijui sakė „Noor“ advokatų kontoros partneris Andrius Iškauskas.
Mokėjimo įstatymo pataisos, kurios turėtų įsigalioti nuo gruodžio, praėjusią savaitę Seime priimtos 75 balsais. A.Iškausko manymu, prieš balsuojant nebuvo įsigilinta į klausimą.
„Aš manau, kad nebuvo įsigilinta, nes tai yra sudėtingas, nišinis, siaurai žmonių kategorijai suprantamas ir svarbus klausimas“, – sakė jis.
Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas, prieštaravęs pataisų priėmimui, sutinka, kad Seimas galėjo balsuoti neįsigilinęs.
„Tai sritis, kurią išmanyti ar sekti reikia tam tikrų specialių kompetencijų arba poreikio, noro gilintis į tai. Iš tiesų, tai tiek pozicija, tiek opozicija kartais tuos gana svarbius nišinius dalykus praleidžia be tinkamo dėmesio ir susigaudo tik paskutiniu etapu“, – LRT radijui sakė jis.
Seimo narys teigė, jog taip pat tikisi prezidento veto įstatymo pakeitimui.
„Tikiuosi, kad prezidentas vetuos šį įstatymą tam, kad čia pradėta nuo ledkalnio viršūnės viso duomenų tvarkymo reglamento taikymo, visų pilkų zonų epopėja būtų išspręsta teisėkūros iniciatyvomis. Ir čia tiek pozicija, tiek opozicija, aš manau galų gale pabudusi dės pastangas ir turės pasiūlymų. Mano įsitikinimu, reikėtų šį įstatymą vetuoti ir iš naujo peržiūrėti ir neįteisinti nusistovėjusių tvarkų“, – kalbėjo jis.
Pataisomis specialiuosius duomenis leista tvarkyti atliekant sukčiavimo prevenciją ar tyrimus užtikrinant svarbų viešąjį interesą, tačiau baiminamasi, jog jie gali būti panaudoti kitiems tikslams, pavyzdžiui, vertinant rizikingumą išduodant paskolas, sprendimus priimti remiantis mokėjimų istorija, kuri gali atskleisti žmogaus sveikatos būklę ar politines pažiūras.
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė tikina, kad pataisos tokios galimybės nesuteikia.
„Įstatymas būtent aiškiai nurodo, kokiais tikslais galima tuos duomenis tvarkyti ir tie tikslai yra siekiant užtikrinti tinkamą mokėjimo paslaugų teikimą. Tam, kad žmonės galėtų gauti mokėjimo paslaugas ir gali būti tvarkomi duomenys. Kitas aspektas yra, kad būtų galima atlikti sukčiavimo prevenciją, tyrimą. Tai labai ribotas atvejų ratas, finansų įstaigos kitais atvejais, pavyzdžiui, išduodant paskolas, tikrai negali į šiuos duomenis atsižvelgti ar naudoti“, – LRT radijui sakė V.Markevičienė.
Šiuo metu įstatymas specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo aspektų neišskiria.
Vyriausybė pataisas pasiūlė atsižvelgiant į Europos duomenų apsaugos valdybos paskelbtas gaires dėl gyventojų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. Dokumente numatyta prievolė finansų įstaigoms tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis.
Pabrėžiama, kad tokius duomenis tvarkyti galima tik esant aiškiam žmogaus sutikimui arba dėl svarbaus viešojo intereso.
