Regionų administracinis teismas pirmadienį patenkino N.Greeno skundą, kuriuo jis prašė panaikinti LB nutarimą dėl poveikio priemonės jam, taip pat pašalinti LB interneto svetainėje informaciją apie ją, BNS pranešė teismas.
Tačiau teismas netenkino N.Greeno prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo.
LB 2022-ųjų lapkritį laikinai sustabdė N.Greeno teisę balsuoti akcininkų susirinkime, kol jis su LB pritarimu perleis savo akcijas kitam asmeniui – tai jis turėjo atlikti ne vėliau kaip iki 2023 metų gegužės pabaigos.
Anot teismo, balsavimo teisės N.Greenas neteko įpareigojus jį visas akcijas perleisti kitam asmeniui, todėl dabar poveikio priemonė nebeaktuali.
N.Greenas įrodinėjo, kad LB nutarimas yra neteisėtas, priimtas formaliai vertinant situaciją, neanalizuojant visų esminių aplinkybių, nepateikiant įrodymų.
Toks centrinio banko sprendimas priimtas atsižvelgus į kitose šalyse „Devere“ grupės įmonių pažeidimų pobūdį ir sistemiškumą, už juos taikytas poveikio priemones.
LB teigimu, 2018–2022 metais JAV, Maltos, Japonijos, Tailando, Vengrijos, Botsvanos ir Naujosios Zelandijos finansų rinkos priežiūros institucijos „Devere“ grupės įmonėms taikė įvairias sankcijas. Be to, Pietų Afrikos Respublikos institucija N.Greenui skyrė baudą ir penkerius metus uždraudė teikti finansines paslaugas šioje šalyje.
LB teigimu, įvertinus tai pagal Lietuvos teisės aktus N.Greenas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir būti elektroninių pinigų įstaigos akcininku.
Be to, 2019 metais LB „deVere E-Money“ skyrė 21,6 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji klientų pinigus laikė ne kredito įstaigoje. Be kita ko, įstaiga Lietuvos bankui teikė neteisingą informaciją apie klientų lėšų likučius kredito įstaigose.
Lietuvos bankas licenciją „deVere E-Money“ suteikė 2017 metų kovą, įmonė buvo įkurta tų pačių metų kovo 1 dieną.
Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
