„Leonhard Weiss“ siekė, kad Lietuvos Aukščiausiais Teismas peržiūrėtų nutartį, kuria ji įpareigota sumokėti 120 tūkst. eurų, be to, norėjo iš „Autokaustos“ prisiteisti 283 tūkst. eurų žalą. Sausio 11-ąją teismas atsisakė priimti bendrovės kasacinį skundą.
Apeliacinis teismas pernai rugsėjo 27 dieną iš dalies pakeitė Kauno apygardos teismo 2023 kovą priimtą sprendimą ir patenkino „Autokaustos“ prašymą priteisti 6 proc. metų palūkanas nuo visos priteistos sumos – 120 tūkst. eurų, o ne tik nuo pagrindinės nuostolių dalies – beveik 113,8 tūkst. eurų.
Ginčas tarp „Rail Baltica“ atšaką stačiusių partnerių kilo dėl „Autokaustos“ 2021 metais atliktų 126,4 tūkst. eurų vertės žemės darbų tarpstotyje Palemonas–Kaunas. Nutartyje nurodoma, jog padidėjus darbų įkainiams „Leonhard Weiss“ Lietuvos bendrovei turėjo išmokėti 694,2 tūkst. eurų, tačiau buvo pervesta tik 580,4 tūkst. eurų.
„Autokausta“, „Leonhard Weiss“ ir dabar jau bankrutuojanti „Hidrostatyba“ 2017 metais sudarė jungtinės veiklos sutartį dalyvauti „Rail Baltica“ atšakos darbų konkurse, o „Hidrostatyba“ buvo paskirta atsakinga partnere. Pastarajai patyrus finansinių sunkumų, ją pakeitė „Leonhard Weiss“.
Pagrindiniai Kauno geležinkelio mazgo atkarpos Kaunas–Palemonas, sujungusios Kauno intermodalinį terminalą su „Rail Baltica“, statybos darbai baigti 2020 metų spalį. Apie 15 kilometrų geležinkelio rekonstravimo 54,8 mln. eurų vertės sutartis pasirašyta 2018 metų birželį.
Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi dar 2028 metais.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
