Lietuvos bankas 2021 m. kovo 5 d. sprendime konstatavo, kad UAB „BRC finance“, siūlydama automobilių išperkamosios nuomos paslaugas, iš esmės teikė vartojimo paskolas, nors verstis tokia veikla neturėjo teisės. Savo veiksmais bendrovė pažeidė Vartojimo kredito įstatymą, už tai jai paskirta piniginė bauda ir įpareigojimas nutraukti neteisėtą veiklą.
Teismas, išnagrinėjęs šią administracinę bylą, sutiko su Lietuvos banko pozicija, kad pareiškėja pasirinko sutarties formas, t. y. sudaromas sutartis pavadino nuomos sutartimis, tačiau vis dėlto sudaromų sutarčių turinys ir tikrieji sandorių šalių ketinimai reiškia, kad pagal sutarčių turinį tai nebuvo automobilio nuoma (išperkamoji nuoma), o būtent turto įsigijimas išsimokėtinai, o tai yra vartojimo sutartis. Veikdama pagal tokią schemą pareiškėja akivaizdžiai siekė išvengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo.
Tai, kad pagal sutarčių turinį tai nebuvo daikto nuoma (išperkamoji nuoma), o būtent turto įsigijimas išsimokėtinai, (t. y. vartojimo sutartis), patvirtina ir Lietuvos banko atlikto tyrimo metu įvertintų 20 sutarčių, sudarytų tarp pareiškėjos ir jos klientų, analizė. Joje nustatyta, kad visais atvejais tą pačią dieną, kai buvo sudaroma automobilio nuomos sutartis, tarp pareiškėjos ir kliento buvo pasirašomas ir papildomas susitarimas prie sutarties dėl automobilio išpirkimo. Iš susitarimo sąlygų matyti, kad šalys susitardavo, jog, daikto nuomos laikotarpiu ar jam pasibaigus, nuomininkas turi teisę įsigyti naudojamą ir valdomą daiktą šiame susitarime nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Susitarime nurodoma automobilio kaina, už kurią nuomininkas turi teisę jį įsigyti nuomos laikotarpio pabaigoje.
Taip pat klientams buvo nustatytos labai nepalankios sutarties nutraukimo sąlygos. Šiais veiksmais buvo siekiama, kad bendrovės klientai būtų suinteresuoti įsigyti automobilį.
Teismas padarė išvadą, kad tarp pareiškėjos ir pirkėjų sudarytų sutarčių tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui – automobiliui – įsigyti.
Taigi, šiomis sutartimis pareiškėja ir pirkėjai iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi automobiliais, o dėl jų finansavimo sąlygų – jų įsigijimo išdėstyto mokėjimo būdu pareiškėjai mokant kasmėnesines įmokas, todėl minėtos sutartys laikytinos vartojimo kredito sutartimis ir joms privalomai taikytinos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos, o vartojimo kreditus teikiantiems asmenims – pareiga būti įrašytiems į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ir laikytis įstatyme nustatytų reikalavimų, taikomų vartojimo kredito davėjų veiklai.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
