Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kovo 4 dieną atmetė „Litesko“ prašymą panaikinti Kainų komisijos sprendimą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 metų balandį priimtą nutartį.
„Litesko“ skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs pažeidimo mažareikšmiu, neatsižvelgė į tai, jog „Kelmės šiluma“ dėl objektyvių priežasčių iš biržos įsigijo mažiau nei 50 proc. biokuro.
Pasak bendrovės, 2015 metų viduryje vyko „Kelmės šilumos“ katilinės rekonstrukcija, be to, tų metų žiema buvo labai šilta, todėl katilinė dirbo mažesne galia ir neįsigijo 149 tonų naftos ekvivalento biokuro.
Pirmosios instancijos teismui „Litesko“ nurodė, kad įskaitant 2006 metais įsigytą rezervinį biokurą, pristatytą tik 2015 metais, tais metais ji realiai įsigijo 46,4 proc. sunaudoto biokuro. Tuo metu atsižvelgus į oro sąlygas ir katilinės remontą, jo dalis siektų daugiau kaip 53 proc.
Savo ruožtu Kainų komisija teismui teigė, kad šilta žiema ir katilinės remontas nėra lengvinanti aplinkybė, be to, ji vertino tik 2015 metais įsigyto, o ne pristatyto biokuro apimtis, todėl 2006 metais įsigytas kuras neturi būti traktuojamas kaip pirktas biržoje.
Teismas pabrėžė, kad minėtos aplinkybės neturėjo įmonei sukliudyti įsigyti bent 50 proc. biokuro biržoje, kaip numatė 2015 metais galiojęs įstatymas.
Už tokį pat įstatymo nepaisymą tais metais Kainų komisija taip pat baudė Matuizų plytinę, Mažeikių, Ignalinos ir Tauragės šilumos tinklus, „Skuodo šilumą“ ir „Fortum Švenčionių energiją“.
Nuo 2016 metų pagal Energijos išteklių rinkos įstatymą visas biokuras šilumos gamybai turi būti perkamas per biokuro biržą.
VERT duomenimis, „Kelmės šiluma“ valdo penkias katilines, dar vieną valdo savivaldybės įmonė Kelmės šilumos tinklai.
