Tokiu būdu po dviejų metų bylinėjimosi „Vilmstatos“ akcininkas ir vadovas Vilmantas Guobys laimėjo bylą prieš „Plastą“ ir M.Kazlauską – jį ir buvusį „Plastos“ vadovą Vytą Poderį V.Guobys kaltino apsimestiniu nekilnojamo turto sandoriu.
Apeliacinis teismas kovo 28 dieną paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 metų liepos sprendimą, pagal kurį „Plasta“ bei M.Kazlauskas bendrovei „Vilmstata“ turi grąžinti apie 1,2 mln. eurų, sumokėtų už pastatą, kurio pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko.
Ginčas kilo po to, kai įmonės 2020 metų kovą pasirašė preliminariąją pastato Vilniuje, Švitrigailos g. 40B, pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią „Plasta“ įsipareigojo parduoti pastatą už 1,161 mln. eurų. Pinigai turėjo būti įmokėti į M.Kazlausko depozitinę sąskaitą. Šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta per 6 mėnesius, tačiau ji nebuvo pasirašyta esą dėl „Plastos“ kaltės.
M.Kazlauskas teigė, kad „Plasta“ tinkamai įvykdė prievolę „Vilmstatai“ perėmus įmonės „Pilaitės investicijos“ akcijas ir turtą. Tuo metu „Plasta“ nurodė, kad jos tuometinis generalinio direktoriaus V. Poderio parašai yra suklastoti.
Įmonės valdyboje dabar dirbantis V. Poderis teigė, kad Švitrigailos gatvėje esantis pastatas bendrovei nepriklauso, sutarties dėl jo pardavimo jis nėra pasirašęs, o bendrovė pinigų už jį nėra gavusi. Tačiau „Plastai“ nepavyko įrodyti, kad parašai yra ne jos buvusio vadovo.
„Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad ji („Plasta“ – BNS) nebuvo prisiėmusi jokių įsipareigojimų dėl nekilnojamojo turto ir negalėjo pažeisti ikisutartiniuose santykiuose taikytinų pareigų. (...) Šalims nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius“, – teigiama Apeliacinio teismo nutartyje.
Vilniaus apygardos teismas pernai ir liepą nutarė, kad buvęs „Plastos“ vadovas pasirašė tiek preliminariąją sutartį, tiek kitus dokumentus, jis žinojo ir apie advokato M.Kazlausko veiksmus, susijusius su turto pardavimo sandoriu, pats dalyvavo susitikimuose banke, ką patvirtino ir „Swedbank“ vadybininkai.
„Vilmstata“ teismui nurodė pervedusi 1,161 mln. eurų, o įsigytame pastate ji planavo vystyti nekilnojamo turto plėtros projektus.
„Labai gaila, kad prieš kelerius merus pasirinkęs investicinę veiklą tapau tokios situacijos auka. Niekada nebūčiau patikėjęs, kad šiais laikais advokatas, turėdamas visus įgaliojimus, patvirtinimus ir pagal Lietuvos įstatymus turintis net depozitinę sąskaitą, kartu veikdamas su tokia bendrove, kaip „Plasta“, gali taip elgtis”, – komentare BNS sakė V.Guobys.
M.Kazlauskas teismams teigė, kad 2017-2018 metais su „Vilmstata“ ir V.Guobiu buvo sudaryta 12 įvairios paskirties paskolos ir kitų sutarčių, o 1,161 mln. eurų buvo pervesti kaip paskola M.Kazlauskui.
„M.Kazlauskas įrodinėjo, kad pinigai jam buvo pervesti kitu, ne su preliminariosios sutarties sudarymo tikslu, siekiant pridengti tarp M.Kazlausko ir „Vimstatos“ susiklosčiusius paskolos teisinius santykius. (...) M.Kazlauskas (...) laikosi pozicijos, kad pinigai buvo pervesti kaip paskola jam“, – teigiama Apeliacinio teismo nutartyje.
„Plasta“ ir M.Kazlauskas taip pat turės „Vilmstatai“ atlyginti daugiau nei 7,7 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
