Apeliacinis teismas gegužės 21 dieną atmetė „Kamestos“ skundą ir paliko galioti Kauno apygardos teismo sausio 9 dienos sprendimą, kuriuo bendrovė įpareigota sumokėti 643,3 tūkst. eurų skolą su 160,8 tūkst. eurų palūkanomis.
„Tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmiau išnagrinėtoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje (...) nebuvo nei nustatinėjamas, nei nustatytas tikslus apeliantės įsiskolinimo ieškovei dydis, teismo procesiniame sprendime įvardytą konkrečią permokos sumą interpretuojant tik kaip preliminarų tarpusavio įsipareigojimų balansą, aiškiai stokoja pagrįstumo“, – nutartyje teigė teismas.
„Kamesta“ teismui teigė, jog ginče anksčiau teismai nustatė 643,3 tūkst. eurų Kauno savivaldybės permoką, tačiau nebuvo įvertinti visi įmonės argumentai, nes teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos priešieškinį.
„Teismas visiškai nepagrįstai iš pradžių netenkino atsakovės („Kamestos“ – BNS) 2023 metų rugsėjo 4 dienos prašymo atidėti parengiamąjį teismo posėdį, suteikiant laiko pateikti priešieškinį. Vėliau, jau pateikus priešieškinį, atsisakė jį priimti kaip pateiktą pavėluotai – perėjus į teismo posėdžio (bylos nagrinėjimo iš esmės) stadiją“, – teigė bendrovė.
„Kamesta“ pridūrė, jog jos restruktūrizavimo byloje 2019 metų gegužę teismas patvirtino savivaldybės administracijos 450 tūkst. eurų finansinį reikalavimą „ir ši suma turėjo būti atimta iš Lietuvos apeliacinio teismo neva nustatytos skolos dalies“. Be to, savivaldybei buvo išmokėta banko garantija.
Tuo metu savivaldybė teismui teigė, kad „Kamestos“ skolos faktas ir dydis jau nustatytas kitoje byloje, kurios sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl iš naujo skolos fakto įrodinėti nereikia.
„Lietuvos apeliacinio teismo 2022 metų kovo 22 dienos nutartyje konstatuotas atsakovės („Kamestos“ – BNS) įsiskolinimas ieškovei (savivaldybei – BNS), nepriklausomai nuo to, koks yra jo pagrindas, bet kuriuo atveju yra atsakovės skola ieškovei.“, – teismui teigė savivaldybė.
„Kaip buvo minėta, teismas vadovavosi specialių žinių turinčio asmens – teismo eksperto – skaičiavimais, kurie buvo atlikti įvertinus pirminius dokumentus“, – nusprendė teismas.
Apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama Aukščiausiajam Teismui (LAT)
„Kamesta“ 2005 metais laimėjo Aleksoto tilto kairiojo prietilčio statybos ir priežiūros konkursą. Pagal koncesijos sutartį, miestas „Kamestai“ įsipareigojo 25 metus mokėti po 724 tūkst. eurų mokesčio kasmet, o įmonė turėjo atlikti statybos darbus ir prižiūrėti teritoriją. Tačiau sumokėjusi beveik 2 mln. eurų avanso savivaldybė 2009 metais sutartį nutraukė.
2012 metais šalys pasirašė taikos sutartį, pagal kurią įmonė turėjo tęsti darbus, tačiau 2016 metų pradžioje savivaldybė koncesijos sutartį vėl nutraukė, nes, anot jos, „Kamesta“ pažeidė esmines sutarties sąlygas.
2018 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog Kauno valdžia tai padarė neteisėtai.
