Pasak eksperto, daugiau kaip 90 proc. dirbančiųjų kaupia savo pensijai papildomai, tai yra nesikliauja vien „Sodra“. Tačiau tik maždaug penktadalis jų savo pensijos pinigus investuoja aktyviai – tai reiškia, keičia pensijų fondus, priklausomai nuo jų pelningumo ir kitų rodiklių.
Itin aktyviai į savo pensijos kaupimą įsitraukę tik maždaug 60 tūkst. žmonių – pensijų fondus jie jau yra keitę du ar daugiau kartų.
„Aktyvumas keičiant fondus yra nepakankamai didelis. Pasyvių dalyvių problemą reikėtų spręsti, padėti susiorientuoti, ką jiems reikėtų daryti“, – aiškino T.Medaiskis.
Negana to, per 70 proc. žmonių kaupia netinkamos rizikos fonde, pavyzdžiui, per anksti renkasi konservatyvų pensijų fondą ir taip uždirba per mažai. Kiti dalyvauja pernelyg rizikingame akcijų fonde, nors jiems geriausia būtų rinktis mažiau rizikingą fondą.
Konservatyvūs fondai yra rekomenduojami žmonėms, kuriems iki pensinio amžiaus liko nedaug metų, o jaunesni asmenys skatinami labiau rizikuoti ir investuoti savo senatvės pinigus į akcijas.
„Tie, kurie keičia pensijų fondus, ne visada elgiasi pakankamai protingai. Jų elgesį būtų galima pavadinti bėgimu paskui traukinį – akcijų kainos kyla, ir aš ten įpulsiu, pervesiu savo lėšas į akcijas investuojantį fondą. Bet kai tą padarau, kainoms pasiekus aukščiausią lygį, reikia laukti ir kritimo. Nebūna nuolatinio augimo, akcijų vertė nuolatos svyruoja. Bėgdamas paskui žmogus neretai pralaimi, pasirinkdamas akcijas, kai jos yra brangiausios“, – aiškino T.Medaiskis.
Bankas: žmonės elgiasi neracionaliai
Kodėl žmonės savo pinigus kaupia netinkamos rizikos fonduose? „Swedbank“ atlikta apklausa parodė, kad žmonės neteisingai suvokia savo amžių. Pavyzdžiui, 18–26 metų amžiaus žmonės dažnai jaučiasi vyresni nei iš tikrųjų yra ir dėl to pasirenka konservatyvius investavimo būdus, taip sumažindami savo galimybę uždirbti.
Apie pusė žmonių tik kartą per metus pasižiūri į savo pensijų fondų rezultatus. Vertinant tą dalyvių elgseną, matome neracionalumą, – aiškino T.Gudaitis.
Tuo metu 36–55 metų amžiaus asmenys dažnai jaučiasi esantys jaunesni, nei yra iš tikrųjų, todėl investuoja rizikingai, pasirinkdami akcijų fondus, kurių vertės smarkiai svyruoja.
„Apie pusė žmonių tik kartą per metus pasižiūri į savo pensijų fondų rezultatus. Vertinant tą dalyvių elgseną, matome neracionalumą. Subjektyviai suvokiame situaciją, dėl to darome neracionalius sprendimus, arba jų nedarydami savo finansus pastatome į situaciją, kad jie neracionaliai tvarkomi. Taigi padidėja tikimybė patirti tam tikrus nuostolius“, – žurnalistams trečiadienį aiškino Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymas“ direktorius.
Pasiūlė naują produktą
Į spaudos konferenciją „Swedbank“ T.Medaiskį ir žurnalistus pasikvietė, norėdamas pristatyti naujus savo pensijų fondus. Dėl neracionalaus gyventojų elgesio ir pasyvumo investuojant, bankas nusprendė pasiūlyti gyvenimo ciklo pensijų fondus.
Jie bus pasirenkami pagal gimimo metus, žmogui užteks vieną kartą pasirašyti sutartį, o tada jau investicijų valdytojai keis riziką – kuo žmogus bus vyresnis, tuo konservatyviau bus investuojami jo pinigai.
Turto valdymo mokestis bus 0,75 proc., kai rinkoje šiuo metu mokestis vidutiniškai siekia procentą.
Ateitis – miglota
Idealiu atveju, tiek T.Medaiskio, tiek T.Gudaičio teigimu, senatvės pensija turėtų siekti 70 proc. buvusių žmogaus pajamų. Pusę jų galėtų sudaryti „Sodros“ dalis, o kitą pusę – papildomai sukaupti pinigai.
„Šiuo metu prognozės yra kiek niūresnės“, – sakė T.Medaiskis.
Gali būti skirtingai modeliuojami tie deriniai, kaip „Sodra“ veiktų su papildoma dalimi. Tačiau kaupiamoji dalis turi būti ir turi didėti, – pabrėžė T.Medaiskis.
Valdantieji yra užsiminę, kad papildomo pensijų kaupimo laukia pokyčiai, tačiau kol kas jokių konkrečių pasiūlymų viešai nėra pateikta.
„Tai nėra kaip komentuoti. Kokie jie bebūtų, reikalauja intensyvinti kaupiamąją dalį. Gali būti skirtingai modeliuojami tie deriniai, kaip „Sodra“ veiktų su papildoma dalimi. Tačiau kaupiamoji dalis turi būti ir turi didėti“, – pabrėžė profesorius.
Pasak T.Gudaičio, valdančiųjų teiginiai apie pokyčius pensijų sistemoje panikos nepasėjo, tačiau vis daugiau žmonių ateina paklausinėti apie savo pensijas.
„Ateina daugiau žmonių konsultuotis. Esmė yra tame, kad reikia suvokti, kad mes turime užsitikrinti pensiją iš kelių šaltinių“, – sakė banko atstovas.
