SGD terminalą Svinouiscėje planuojama pastatyti iki 2013–2014 metų. 14 komercinių bankų pateikė pasiūlymų finansuoti šį projektą, o 60 bendrovių siekia galimybės dalyvauti jo statyboje, rašo laikraštis „Dziennik“.
Planuojamas šio terminalo regazifikacijos pajėgumas – nuo 2,5 mlrd. kub. m SGD per metus I etape iki 5 mlrd. kub. m per metus II etape. Svarstomas ir III statybos etapas – iki 7,5 mlrd. kub. m SGD per metus.
Atrenkami pretendentai
Leidinio cituojamas Zbigniewas Rapciakas, LNG prezidentas, pasakojo, kad seminare, kuriame potencialiems rangovams buvo pristatytas projektas, dalyvavo 60 bendrovių iš trijų žemynų – Korėjos, Japonijos, Kanados, Ispanijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos bei pačios Lenkijos įmonių atstovai.
Lenkai džiaugiasi, kad didėja tarptautinis susidomėjimas jų planuojamu statyti Svinouiscės suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu.
Iki lapkričio 11 dienos ketinama iš jų atrinkti ir paskelbti keturis pretendentus. Iki metų pabaigos jie turės pateikti pirminius pasiūlymus, o 2010 metų balandį – galutinius.
Planuojama, kad kitų metų gegužę su būsimais projekto vykdytojais jau bus pasirašytos pirmosios sutartys, o liepą arba vėliausiai rugpjūtį norima pradėti statybos darbus.
Tikimasi, kad naujasis Lenkijos terminalas Svinouiscėje pradėtų veikti 2014 metų liepą, jau 2013 metų gruodį didžioji dalis statybos darbų turės būti baigta. Lenkai jau dabar giriasi, kad jų LNG terminalas bus pirmas toks šioje Europos dalyje. Tuo labiau tai neregėto dydžio projektas patiems lenkams, taigi jie neslepia prisibijantys, jog statybos procesas nebus lengvas.
Tačiau kol kas dėl numatytų terminų neabejojama – projektas esąs gerai parengtas, parengiamieji darbai vyksta sklandžiai, o būsimiems investuotojams už suplanuotų darbų vėlavimą iš anksto numatytos didelės piniginės baudos.
Lėšų yra
SGD terminalo projektui įgyvendinti Lenkijoje reikės 600–700 mln. eurų investicijų. Planuojama, kad bendrovė „OPG Gaz–System“ kaip savininkė skirs 30 proc. reikalingos sumos. Kitas šaltinis – Europos Sąjungos pinigai. Yra galimybė 80 mln. eurų gauti iš Ūkio gaivinimo plano. Europos Komisijai pateiktoje paraiškoje Lenkija nurodė, kad 25 mln. eurų iš šios sumos bus skirta Jūros uostų valdybai, kuri rengia jūrinę projekto dalį.
Lenkija siekia pritraukti šiam projektui finansuoti Europos investicijų (EIB) bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankus. Su jais dėl SGD terminalo finansavimo jau vyksta intensyvios derybos. Lenkai tikisi, kad EIB suteiks daugiau kaip 200 mln. eurų kreditų. Taip pat į projekto finansavimą siekiama įtraukti šalyje veikiančius komercinius bankus. Iš 14 jų jau gauti pirminiai pasiūlymai. Netrukus bus atrinkti keli naudingiausi ir su juos pateikusiais bankais bus tęsiamos derybos.
Tikimasi, kad nuo 2014 metų per SGD terminalą Lenkija kasmet turėtų gauti 5 mlrd. kub. m dujų. Tačiau tik teoriškai, praktiškai šis skaičius paprastai yra mažesnis. Nė vienas toks pasaulio terminalas neveikia 100 proc. pajėgumu. Ekspertai tvirtina, kad jeigu terminalas veikia puse savo pajėgumo, tai labai geras rezultatas. Lenkai žvalgosi į panašaus pajėgumo terminalą Portugalijoje, kuris pradėjo veikti vos keliais procentais savo pajėgumo, o šiuo metu jau panaudoja pusę savo galimybių.
Lenkai tikisi, kad kasmet per terminalą gaunamų 4 mlrd. kub. m gamtinių dujų turėtų pakakti individualiems vartotojams visiškai aprūpinti. Be to, planuojama, kad iki 2018 metų SGD terminalo pajėgumas bus padidintas iki 7,5 mlrd. kub. m dujų, o tai leistų patenkinti 50 proc. viso šalies dujų poreikio.
Brangiau, bet saugiau
Kol kas tik viena bendrovė – Lenkijos dujų monopolininkė PGNiG – turi sutartis su suskystintų dujų tiekėjais dėl jų gabenimo į Lenkiją. Bet tikimasi, kad pradėjus statyti terminalą bus gauta pasiūlymų ir iš kitų dujų tiekėjų.
Lenkija pabrėžia, kad užsispyrimą statyti brangų suskystintų dujų terminalą skatina būtinybė išplėšti šalį iš priklausomybės nuo rusiškų dujų. Dėl to net ketinama susitaikyti su tokiu nemaloniu faktu, jog perkant suskystintas dujas teks už jas mokėti gerokai brangiau. Tačiau projektas atvers kelią į šalies dujų rinkos diversifikavimą.
Lenkai tikisi, kad turėdami terminalą galės pirkti dujas bet kuriame pasaulio taške. Ilgalaikėje perspektyvoje terminalas turėtų duoti ir finansinę naudą.
Parengta pagal užsienio spaudą
