Pusė jų apie tėvų pragyvenimą pensijoje išvis negalvoja, kiti tikisi, kad tėvai pensijoje finansiškai tvarkysis patys. Tokius rezultatus atskleidė vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ 2018 m. lapkritį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.
Trečdalis prisideda prie tėvų pensijos finansiškai
Tik dešimtadalis respondentų, kurių bent vienas iš tėvų yra pensijoje, nurodė, kad jų tėvai pasirūpino lėšomis pragyvenimui pensijoje iš anksto. Dar tiek pat atsakė, kad tėvai dirba ir pensijoje, o beveik 40 proc. verčiasi iš gaunamos pensijos be vaikų pagalbos. Vis dėlto net trečdalis apklaustųjų finansiškai padeda savo tėvams pensininkams.
„Tyrimas atskleidė, kad ženkliai daliai šalies gyventojų tenka dalį pajamų skirti padedant pensininkams tėvams. Tai lemia, kad papildomomis lėšomis iš anksto nepasirūpinusių tėvų vaikai ir patys turi mažiau finansinių galimybių sukaupti savo būsimai pensijai. Nors tokią situaciją galėjo lemti ir įvairios istorinės aplinkybės, visgi ji turėtų paskatinti šiuo metu aktyviai dirbančius pagalvoti apie savo bei savo vaikų ateitį“, - sakė „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Dešimtadalis nerimauja dėl tėvų pensijos, o pusė išvis negalvoja
Nors apklausa rodo, kad nemenkai daliai vaikų tenka padėti savo tėvams finansiškai pensijoje, beveik pusė respondentų, kurių tėvai dar nėra pensininkai, apie jų būsimą gyvenimą senatvėje sako negalvoję.
Dešimtadalis yra dėl to ramūs, nes jų tėvai pasirūpino lėšomis pragyvenimui baigus aktyvią karjerą. Dar 12 proc. mano, kad tėvai dirbs ir pensijoje, 11 proc. – kad tėvams pakaks jų gausimos pensijos. Tuo tarpu dešimtadaliui apklaustųjų būsima jų tėvų pensija kelia nerimą, nes jie supranta, kad turės padėti tėvams finansiškai.
„Kol realiai nesusiduria su tėvų pensija, tik maža dalis žmonių susimąsto, kad tėvams nesukaupus reikiamų lėšų pensijai, būtent jie bus tie žmonės, kurie gali realiai prisidėti prie tėvų išlaikymo. Todėl būtina kuo anksčiau susidaryti planą, kaip sukaupti lėšų oriai senatvei, kad netektų laukti pagalbos iš vaikų ir kad mūsų pensija jiems netaptų papildoma finansinių rūpesčių našta“, - pabrėžė D.Kolmatsui.
Skaičiuojama, kad galimybę sukaupti pensijai rekomenduojamą 80 proc. ligtolinių pajamų sumą leidžia papildomas kaupimas antros ir trečios pakopos fonduose – tokiu būdu galima skirti reikiamą kaupimui sumą. Žmogui iki 30 metų pensijai kaupti rekomenduojama atidėti 10 proc. pajamų, nuo 30 metų – apie 15 proc. pajamų, o pradėjus kaupti pensijai sulaukus 40 metų, gali prireikti ir 20 proc. ar dar daugiau atlyginimo.
