Kasmet žurnalo redakcijos sudaromame geriausių metų finansų ministrų sąraše, pagerbiami vadovai, kurie geriausiai sugebėjo paskatinti augimą ir stabilizuoti ekonomiką. Pasauline metų finansų ministre (angl. 2022 Global Finance Minister of the Year) tituluotos G.Skaistės pirmieji mėnesiai poste paties leidinio pavadinti „ugnies krikštu“.
„Naujoji Vyriausybė – trišalė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijų koalicija – pradėjo eiti pareigas 2020 m. gruodžio viduryje ir Finansų ministerijai greitai teko paruošti 2021 m. valstybės biudžetą, užtikrinant adekvačią paramą ekonomikai ir visuomenei COVID-19 pandemijos akivaizdoje, – rašo „The Banker“. – Tuo pačiu metu reikėjo paruošti ir Vyriausybės programą, taip pat 2,225 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ planą, siekiant pereiti prie teisingesnės, išmanesnės, aukštą pridėtinę vertę kuriančios šalies“.
Publikacijoje cituojama 2022-ųjų metų pasaulio finansų ministro titulo laimėtojos G.Skaistės didžiausias pasiekimas – per rekordiškai trumpą laiką parengtas „Naujos kartos Lietuva“ planas, vaidinsiantis esminį vaidmenį Lietuvai pakylant iš COVID-19 pandemijos stipresne ekonomika, darantis ilgalaikį teigiamą poveikį, paspartinant skaitmeninę ir žaliąją transformaciją – du kertinius plano komponentus, kuriems kartu numatyti beveik 68 proc. asignavimų.
Anot ministrės, šalies ekonomika atlaikė pandeminius sukrėtimus dėl visuomenės prisitaikymo prie pasikeitusių pandeminių sąlygų, o verslas pademonstravo dinamišką perėjimą prie skaitmeninės aplinkos – tai buvo viena iš priežasčių, leidusių ekonomikai gerai atlaikyti sukrėtimą.
„2021 m. ministrė G.Skaistė parengė mokestinės pagalbos priemones, skirtas padėti labiausiai nukentėjusiems sektoriams, grąžinant mokesčius ir atidėjus sumokėtus mokesčius bei atitinkamas sektorines paskatas, kurios suteikė reikiamą pagalbą verslui ir paskatino skaidrų mokesčių mokėjimą“, – rašoma publikacijoje.
Anot „The Banker“ ministrė G.Skaistė energingai startavusi, tempo nelėtino visus 2021 metus. Reikšmingiausios pradėtos inciatyvos: rinkos dalyvių ir viešojo sektoriaus atstovų grupės sukūrimas Lietuvos „Fintech“ sektoriaus plėtros gairėms parengti 2022–2027 m.; ambicija Lietuvai tapti Europos kovos su pinigų plovimu kompetencijos centru; liepą išleista750 milijonų 30 metų euroobligacijų emisija, kuri rugsėjį atverta vietos investuotojams; vystomas Baltijos kapitalo rinkų plėtros akceleravimo fondas drauge su Latvija ir Estija, siekiant kurti bendrą Baltijos kapitalo rinką, kurios tikslas – padaryti valstybes labiau matomas užsienio investuotojams ir didinti smulkių ir vidutinių įmonių (SVV) galimybes gauti platesnes finansavimo galimybes.
Išsamiau su leidinio „The Banker“ publikacija susipažinti galite čia.
