Euro zonos ekonomiką nuo 2011 metų alina sąstingis, tuo tarpu Lietuvos BVP augo po 4,3 proc. per metus. Šalies skolos ir BVP santykis yra vienas mažiausių ES. Be to, šį įspūdingą augimą lėmė nuodugnios reformos, nuo kurių dauguma euro zonos valstybių narių išsisukinėjo.
Lietuvos politikai tvirtina, kad šaliai bet kuriuo atveju reikia euro, tačiau finansinę ir geopolitinę naudą gali sumenkinti būsimi ekoniminiai sunkumai.
Euras taip pat galėtų dar labiau išryškinti vieną iš Lietuvos ekonomikos trūkumų. Šalies eksporto intensyvumo rodiklis yra vienas didžiausių pasaulyje, tačiau Lietuvos darbo jėgos našumas sudaro vos trečdalį euro zonos vidurkio. Pigi darbo jėga padeda užtikrinti eksporto konkurencingumą. Tačiau realus darbo užmokestis šiemet padidėjo 5 proc. ir prieaugis buvo gerokai didesnis nei euro zonos vidurkis, sudaręs maždaug 1 procentą.
Tokį padidėjimą iš dalies lėmė minimalaus darbo užmokesčio padidinimas 25 proc. 2013 metais. Tačiau prisidėjo ir darbo rinka, kurią „The Economist“ vadina savotiška. Metų metus iš šalies emigruoja daug žmonių, ypač jaunimo, ir nuo 1990 metų gyventojų skaičius sumažėjo 20 procentų. Be to, dešimtadalis suaugusiųjų negali dirbti, nes neturi net pagrindinių įgūdžių. Likusiems gabiems darbuotojams dosniai atsilyginama. Todėl manoma, kad darbo užmokestis dar kelerius metus augs sparčiau nei našumas, nors vyriausybė ir žada naudoti ES lėšas įgūdžiams vystyti.
Narystė euro zonoje ir su ja siejamas pigus skolinimasis gali dar padidinti šalies trūkumus, o ne juos sumažinti, mano „The Economist“.
Savo ruožtu augant darbo užmokesčiui galėtų kilti kainos. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėmis, infliacija Lietuvoje kelerius ateinančius metus viršys euro zonos vidurkį, o tai reiškia, kad laikui bėgant Lietuvos prekės gali santykinai pabrangti.
Nerimą kelia tai, kad istorija gali pasikartoti. Lietuva gali laipsniškai prarasti konkurencingumą, kaip kad yra buvę su Graikija ir Portugalija prieš euro krizę. DNB banko prognozėmis, einamosios sąskaitos deficitas iki 2016 metų padidės iki 2 proc. BVP ir bus 3,5 procentinio punkto didesnis nei 2013 metais.
Narystė euro zonoje ir su ja siejamas pigus skolinimasis gali dar padidinti šalies trūkumus, o ne juos sumažinti, mano „The Economist“.
