Ir Lietuva, ir Estija yra susiejusios savo valiutas su euru ir abiem tenka imtis didelių ir skausmingų korekcinių priemonių.
Dalis stebėtojų spėja, kad Europos Sąjunga (ES) gali paspartinti įspūdingos Estijos pažangos tvarkant valstybės finansus pažangą ir pirma laiko pritarti šalies planams 2011 metais įsivesti eurą.
Tačiau taip nemanoma apie Lietuvą, kuriai dar labai toli iki finansų subalansavimo ir kuri brangiai skolinasi, užuot paprašiusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos.
Kalbos apie galimą Latvijos krachą vėl atgijo, ministrui pirmininkui Valdžiui Dombrovskiui atsisakant mažinti išlaidas tiek, kiek reikalauja tarptautiniai skolintojai, ir pasiūlius priimti naują įstatymą, pagal kurį būtų iš dalies eksproprijuoti užsienio bankų paskolų portfeliai.
Maždaug 11,1 mlrd. JAV dolerių tarptautinės pagalbos gavusios Latvijos ūkis šiemet, naujausiomis SEB banko prognozėmis, smuks 17,5 proc., o kitąmet – dar 3 procentais. Augimo galima tikėtis ne anksčiau 2011–ųjų.
Einamosios sąskaitos perteklius sausio–liepos mėnesiais sudarė 581 mln. latų, tuo tarpu pernai tuo pat laikotarpiu deficitas siekė 1,42 mrld. latų (3 mlrd. JAV dolerių).
Daugiausia nesutarimų kyla dėl kitų metų biudžeto. Tarptautiniai skolintojai sutiko, kad deficitas galėtų siekti 8,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau tam vyriausybei reikia dar sumažinti išlaidas 500 mln. latų.
Kiek anksčiau šią savaitę V.Dombrovskis pareiškė, kad išlaidas prireiks sumažinti tik 225 mln. latų. Jis taip pat pareiškė manąs, kad dar 100 mln. latų bus gauta padidėjus įplaukoms iš mokesčių.
Dėl nenoro mažinti išlaidas taip, kaip reikalaujama, Latvija jau sulaukė griežtų įspėjimų. ES pirmininkaujančios Švedijos finansų ministras Andersas Borgas, pavyzdžiui, pareiškė, kad tarptautinės bendruomenės kantrybė yra „ribota“.
Nuostabą sukėlė dar vienas V. Dombrovskio sprendimas – premjeras paragino priimti įstatymo projektą, pagal kurį būtų restruktūrizuotas užsienio bankų šalyje valdomas turtas. Skolininkų atsakomybė būtų apribota tik paskolos užstatu, pvz., būsto, kuris buvo įsigytas už skolintas lėšas, verte, o ne visa paskolos suma. Bankai taip pat negalėtų iškeldinti nemokančiųjų paskolos iš jų namų – pirma reikėtų rasti jiems kitą būstą.
Nekilnojamojo turto kainos Latvijoje krito daugiau kaip 50 proc., tad šalies privačiojo sektoriaus skolos užsieniečių valdomiems bankams gerokai padidėjo. Šias skolas galiausii teks restruktūrizuoti. Tačiau šis pasiūlymas atrodo nerangus ir kenksmingas, rašo „The Economist“.
Klausimų kelia ir būsimas TVF ir ES bendradarbiavimas. Gruodį gelbėjant Latviją, fondas ir ES glaudžiai bendradarbiavo. Tačiau dabar santykiai gana įtempti, nes TVF mano, kad Latvija turėtų devalvuoti savo valiutą. ES siekia, kad to būtų išvengta, nes toks sprendimas turėtų didelį poveikį narystės euro zonoje siekiančioms buvusioms komunistinėms šalims.
