Per pastaruosius daugiau negu 30 metų Europa išplėtojo savąją „istorijos pabaigos“ versiją, kuri tapo žinoma kaip Europos Sąjunga. Ši idėja skelbė, kad Europos tautos praeityje gali palikti karo, fašizmo ir okupacijos tragedijas. Prisijungdamos prie ES, jos gali kartu kurti geresnę ateitį, remdamosi demokratija, įstatymo valdžia ir nacionalizmo išsižadėjimu.
Kaip teigė buvęs ES komisaras lordas Chrisas Pattenas, sąjunga sėkminga, nes europiečiai dabar leidžia laiką „ginčydamiesi apie žuvų kvotas ir biudžetus, užuot žudę vienas kitą“.
Kaip teigė buvęs ES komisaras lordas Chrisas Pattenas, sąjunga sėkminga, nes europiečiai dabar leidžia laiką „ginčydamiesi apie žuvų kvotas ir biudžetus, užuot žudę vienas kitą“.
Kuomet Graikijos pulkininkai buvo nuversti nuo valdžios 1974 m., Graikija tapo naujojo modelio Europai pradininke. Šalyje demokratija buvo atkurta tuo metu, kai buvo pateiktas prašymas prisijungti prie Europos ekonominės bendrijos (ES pirmtakės).
Graikija tapo dešimtąja Europos klubo nare 1981 m. Ankstyva šalies narystė ES, kuri dabar aprėpia 28 šalis, yra priekaištas tiems, kurie sako, kad Graikija visada buvo periferinė valstybė narė.
Pačiai ES graikiško stiliaus plėtra tapo galingiausiu įrankiu plečiant stabilumą ir demokratiją žemyne.
Demokratinės konsolidacijos, lydimos Europos integracijos, modelis pirmą kartą buvo įgyvendintas Graikijoje, vėliau autoritarinių režimų nusikračiusiose Ispanijoje ir Portugalijoje, o po trijų dešimtmečių nuvilnijo per visą žemyną ir aprėpė buvusias sovietinio bloko šalis.
Pačiai ES graikiško stiliaus plėtra tapo galingiausiu įrankiu plečiant stabilumą ir demokratiją žemyne. Vienas lenkų politikas, prieš jo šaliai prisijungiant prie ES, sakė: „Įsivaizduokite, kad per Europą teka didelė upė. Viename krante yra Maskva. Kitame Briuselis. Žinome, kurioje upės pusėje turime būti.“
