„Turime pranešimų iš įvairių tiekėjų – šviežios mėsos, duonos, sūrių, kavos, aliejaus, taip pat kai kurių kosmetikos prekių tiekėjų“, – apie prašymus didinti kainas sako prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė.
Aiškinsis, ar pagrįsti argumentai
Tačiau ji negalėjo atskleisti, kiek kokie produktai brangs, nes dar vyksta derybos. „Sunku būtų konkrečiau pakomentuoti, nes kiekvienos prekės atvejį vertiname atskirai – kokius argumentus pateikia, vertiname, ar jie pagrįsti, kaip klostosi situacija pasaulinėse rinkose“, – vardino G.Bielskytė.
Prekybos tinklas žada įvertinti kiekvieno produkto konkurencinę aplinką Lietuvoje. „Tuomet sprendžiame, ar mums tinka tiekėjo siūloma kaina“, – sakė ji.
Kiti prekybos tinklai taip pat susidūrė su produktų tiekėjų spaudimu didinti kainas. Tačiau viešai to negali pasakyti teisindamiesi galimais konkurencijos pažeidimais. „Informacijos apie būsimas kainas neteikiame, nes tai yra konfidenciali informacija. Be to, informacijos apie būsimus kainų pokyčius pateikimas gali būti vertinamas ir kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas“, – teigė bendrovės „Palink“, valdančios „Iki“ prekybos tinką, komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė. „Maxima“ taip pat neskelbia derybų su tiekėjais, o „Lidl“ apsiribojo komentaru, kad jiems svarbiausia – kainos ir kokybės santykis.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas patvirtino, kad tiekėjai pastaruoju metu linkę siūlyti didesnes kainas. „Prekybos centrai derasi su tiekėjais. Situacija keičiasi, brangsta nafta, degalai, tad auga logistikos sąnaudos, didėja atlyginimai“, – vardino priežastis L.Vilimas.
Mėsos kaina ilgai nesikeitė
Vis dėl to auganti minimali alga ir besistiebiantis pragyvenimo lygis gamintojus skatina didinti kainas. Jei prekybininkai teigia, kad šviežios mėsos tiekėjai prašo didinti kainas, tai nestebina. Pavyzdžiui, kiaulienos kumpio be kaulo kaina per metus beveik nepasikeitė, skelbia Statistikos departamento duomenys. Todėl tiekėjų siekis didinti mėsos kainą gali būti suprantamas.
„Įmonių noras derėtis dėl kainų pokyčių – natūralus. Minimali alga pakilo, tačiau kainos ne. Tačiau drastiško brangimo neprognozuočiau“, – 15min teigė Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.
Vis tik kol kas kainai didėti neleidžia arši konkurencija, kiaulienos perteklius Europos rinkose, pastebėjo jis.
Derybos – vasarį ar kovą
Duona praėjusį gruodį buvo 5,7 proc. brangesnė nei 2015-ųjų gruodį, tačiau gamintojai nori jos kainą kelti labiau. Fermentinis sūris irgi turėtų brangti, kaip sako prekybininkai, nes jo kaina per metus pasistiebė tik 2,7 proc. Tiesa, šios prekės, remiantis Statistikos departamento duomenimis, net nepatenka į per metus labiausiai pabrangusių produktų dešimtuką.
Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis įsitikinęs, kad pieno produktų kainos turėjo kilti dar labiau. „Kainas reikėjo kelti dar anksčiau, nes padidėjo supirkimo kainos. Manau, vasarį ir kovą vyks derybos su prekybos tinklais dėl produktų branginimo“, – prognozavo E.Simonis.
Dabar, pasak jo, pieno produktai Lietuvoje parduodami nuostolingai, tačiau uždirbama iš eksporto rinkų.
„Bet rinkos dėsniai diktuoja būtinybę kelti kainas ir Lietuvoje“, – 15min teigė asociacijos vadovas.
Kavos tiekėjai irgi nori didinti kainas, nes, Statistikos departamento skaičiavimais, per metus malta vakuumuota kava atpigo 1,9 proc.
Analitikai prognozuoja brangimą
Per metus dažniausiai įsigyjamos vartojimo prekės ir paslaugos pabrango 5,3 proc. Tačiau kai kurie maisto produktai per metus pabrango dviženkliu skaičiumi procentais. Statistikos departamento duomenimis, 2016 metų gruodį, palyginti su tuo pačiu 2015 metų mėnesiu, 14 proc. pabrango jogurtas, 15,4 proc. smulkusis baltasis cukrus, šokoladas – 11,3 proc. Beveik 10 procentų brango ir pasterizuotas pienas, ir sūdyta silkės filė.
Tiesa, „Nielsen“ duomenimis, 2016 m. ketvirtą ketvirtį už pieną ir duoną šalies didžiųjų prekybos tinklų pirkėjai vidutiniškai mokėjo 1,4 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu prieš metus. Tuo tarpu už sūrį – 2,4 proc. brangiau. Vidutinės sumokėtos kainos augimą galėjo lemti keletas veiksnių: prekių kainos augimas ir (arba) paties pirkėjo pasirinkimas įsigyti brangesnę prekę.
Palyginamuoju laikotarpiu, visų „Nielsen“ audituojamų kategorijų (daugiau kaip 120 maisto ir nemaisto prekių) vidutinė prekių kaina šalies prekybos tinkluose paaugo 2,8 proc.
O ką prognozuoja analitikai? Naujausioje makroekonomikos apžvalgoje SEB banko analitikai skelbė, kad maisto produktai 2017 metais turėtų brangti dėl didesnių kainų tarptautinėse rinkose ir dėl didesnių logistikos bei darbo jėgos sąnaudų.
Pieno produktai veikiausiai dar brangs mūsų šalies parduotuvėse, nes jų kaina tebedidėja ir užsienio rinkose. Pavyzdžiui, sviesto kaina Europoje gruodį buvo 40 proc., sūrio 25 proc. didesnė negu prieš metus.
Mėsos kaina parduotuvėse šiais metais turėtų irgi būti aukštesnė nei pernai, skelbia SEB bankas.
„Karvių bandos šiais metais bus baigtos mažinti, o paukštininkystei vis didesnę grėsmę kels paukščių gripas, todėl sąlygos bus palankios mėsai brangti“, – skelbia SEB banko analitikai.
