Ketvirtadienio Seimo posėdyje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys A.Kubilius žodžių į vatą nevyniojo.
„Finansų ministro buldozeriu prastumta mokesčių reforma garantuoja tai, kad prie 2019 metais (iš biudžeto – 15min) išimamų 320 milijonų eurų, 2020 metais prisidės dar 320 milijonų išimamų eurų – jau bus 600 mln. sumažintos pajamos. O 2021 metais – dar 300 mln. eurų.
Ir ką tai reiškia konkrečiai mokytojui, tai reiškia, kad kitais metais jo atlyginimas nedidėja. Nes 49 milijonai eurų, kurie dabar įdėti į biudžetą – bus išlaikytas tik tas lygis, kiek dabar jie gauna spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. Ir tai reiškia, kad ir 2020 metais jų atlyginimai nedidės, ir 2021 metais jų atlyginimai nedidės“, – teigia A.Kubilius.
Neįmanoma patikrinti, kaip išsipildys ateities prognozės, tačiau tam tikras prielaidas, kuriomis remiasi buvęs Vyriausybės vadovas, galima patikrinti ir dabar.
Tą pačią mintį A.Kubilius perfrazavo kelis kartus.
„Aš keliu klausimą labai paprastą, kada jūs išdrįsite atsiprašyti jau net ne mokytojų, ne visuomenės, o savo kolegų, valstiečių frakcijos, kuriuos, stumdamas tokią reformą, kokią prastūmėte, paliekate didžiulei politinei krizei iki pat artėjančių Seimo rinkimų. Nes mokytojų atlyginimai nedidės nei kitais metais, nei 2020 metais, nei 2021 metais“, – klausė ministro A.Kubilius.
Esama situacija: vidurkis pavijo mokytojus
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) viešai teikia „Sodros“ duomenis, kad vidutinis mokytojo atlyginimas jau siekia 934 eurus prieš mokesčius.
Panašūs ir Statistikos departamento duomenys: mokytojas III ketvirtį uždirbo 951 eurą prieš mokesčius, arba 739,1 eurą į rankas. Panašus buvo vidutinis atlyginimas (936 eurai).
Mokytojų atlyginimai iš tiesų iki šiol augo kasmet, tačiau dar sparčiau augo vidutiniai atlyginimai Lietuvoje.
Paskutinį kartą mokytojai „vidurkį“ uždirbo 2008 m. – vėliau per krizę vidutiniai atlyginimai mažėjo, tačiau mokytojų – augo. 2009 metais mokytojų atlyginimai 224 eurais, arba net 36 procentais, viršijo šalies vidurkį. Po to šis skirtumas vis mažėjo – įsitikinti galime pateikiamame grafike.
Būtina pastebėti, kad tokia situacija susiklostė esant dabartinei mokesčių sistemai, ir jos nelėmė suplanuotos pertvarkos kitąmet.
1. Mokytojų atlyginimai didės
Atstatydinamos švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas griežtai neigia A.Kubiliaus teiginį, kad atlyginimai neaugs, ir vadina jį „karštakošišku bandymu pasiekti politinių tikslų, apeliuojant į jausmus, o ne į protą“. Anot jo, žongliruojama skaičiais, bet nepasakoma teisybė.
„Mokytojai į rankas gaunamų pajamų pokytį pajus jau sausio mėnesį dėl šalyje vykstančios mokesčių reformos. Nuo ateinančio rugsėjo 1 d. mokytojų atlyginimai vidutiniškai turėtų didėti dar 9 proc. lyginant su šiais mokslo metais. Bent 10 proc. didės ir ankstyvojo ugdymo specialistų atlyginimai. Šiemet nuo rugsėjo 1 d. įgyvendinus pirmą etatinio darbo užmokesčio etapą, vidutiniškai mokytojų atlyginimai augo beveik 14 proc.“, – teigia A.Varanauskas.
15min vertinimu, didėjimą dėl mokesčių reformos priskirti prie atlyginimų augimo nėra sąžininga – tą pajus apskritai visi samdomi darbuotojai ir tai nėra konkrečiai švietimo sektoriui skirtas pokytis. Tačiau faktiškai tai teisinga: prie esamų 739 eurų į rankas mokytojas gaus papildomus 26–43 eurus, arba 4–6 proc. daugiau, priklausomai nuo pensijų kaupimo būdo.
Sunku patikrinti pažadus dėl 9 proc. augimo.
A.Varanauskas aiškina, kad pirmiausia atlyginimų augimą lems perėjimas prie etatinio apmokėjimo „visa apimtimi“.
„Pirmiausia, perėjimas prie etatinio visa apimtimi. Nuo šio rugsėjo, apmokant už anksčiau neatlyginamas darbo valandas, visu krūviu dirbančių mokytojų skaičius padidėjo nuo 8 proc. iki 25 proc. Augo ir 70 proc. mokytojų atlyginimai. Nuo ateinančių mokslo metų bus skiriama lėšų formuoti daugiau etatų, sumokant už iki šiol neatlygintas mokytojų veiklas. Tad atlyginimai augs vidutiniškai 9 proc.“, – įsitikinęs A.Varanauskas.
Dar statistiką pagražins ir 10 proc. didinami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimai, numatyta ilgalaikė atlyginimų kėlimo programa.
A.Varanauskas patvirtina, kad iš tiesų kitų metų biudžete yra numatyti papildomi 49 mln. eurų mokytojų atlyginimams, kaip ir sakė A.Kubilius.
„Šios lėšos yra skirtos etatiniam mokytojų apmokėjimui įvesti. Šis lėšų kiekis užtikrins, kad vidutinis mokytojo atlyginimas šalyje pagaliau perkops 1000 eurų ribą taip, kaip ir numatyta Vyriausybės programoje“, – sako patarėjas.
Jei pasitvirtins A.Varanausko teiginiai, planuojamas mokytojų atlyginimas kitąmet bus spartesnis, nei prognozuojamas vidutinio atlyginimo augimas (apie 6 proc.), tačiau streikuojantys mokytojai reikalauja bent 20 proc. atlyginimų augimo nuo sausio 1-osios.
Premjeras jau pakvietė visų parlamentinių politinių partijų lyderius sutarti dėl ilgalaikės viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimo programos.
„Mokytojams atlyginimai tikrai kils ir 2020 m. Kad atlyginimai mokytojams 2020 m. nekils, yra netiesa“, – dievagojasi A.Varanauskas.
2. Apie biudžetą pasakyta A, bet nepasakyta B
A.Kubiliaus teiginys apie iš biudžeto „išimamus pinigus“ – 320 mln. eurų – anot finansų ministro Viliaus Šapokos, yra išimtas iš konteksto ir neatspindi realios situacijos.
Jis tikslina skaičius: mokesčių pertvarka – neapmokestinamojo pajamų dydžio plėtimas, gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas – lems, kad valstybės biudžeto nepasieks 331 mln. eurų kitąmet, ir po 170 mln. eurų 2020 ir 2021 metais.
„A.Kubilius leidžia suprasti, kad siūlo atšaukti NPD didinimą ir plėtimą bei GPM tarifo mažinimą, tačiau visiškai neatsižvelgia į tai, kad GPM tarifo mažinimas yra tiesiogiai susijęs su pensijų reforma, kurios vienas elementų – pervedimų į II pensijų pakopą atsisakymas – sutaupoma daugiau kaip 200 mln. eurų, kartu per GPM ir „Sodros“ tarifus sumažinant mokestinę naštą“, – 15min teigia V.Šapoka.
Anot jo, sudėjus netekimus valstybės biudžete, su pinigais „Sodroje“, bei teigiamu poveikiu ekonominiam aktyvumui, vartojimui ir šešėlio mažinimui, reformų poveikis valstybės pajamoms 2019–2021 metais yra neutralus.
Tai reiškia, kad atšaukus mokesčių reformą, tektų raikyti tokį patį mokesčių pyragą, kokį turime dabar. Dar neaišku, ar pasiteisins ministerijos lūkesčiai dėl kovos su šešėliu, nepaisant to, jau suplanuotos valstybės išlaidos yra tokios, tarsi kova su šešėliu jau būtų pasiteisinusi.
„Vyriausybė teikė kelias tarpusavyje susijusias reformas, todėl negalima iš konteksto ištraukti tik vieną priemonę ir neatsižvelgti į kitas. Ne kartą minėjome, kad netekimus dėl mokestinės naštos mažinimo visiškai atsveria papildomos pajamos iš mokesčių administravimo gerinimo, šešėlinės ekonomikos mažinimo, „Sodros“ pervedimų į II pensijų pakopos fondus sustabdymo ir kitos mokestinės priemonės, todėl mokesčių, šešėlio ir pensijų reformų poveikis valstybės pajamoms 2019–2021 m. yra neutralus“, – kartoja V.Šapoka tai, ką jau kalbėjo ir 15min studijoje.
Finansų ministras piktinasi, kad „raginimai atšaukti reformas kuria nepasitikėjimą valstybe“.
„Dabartinėje geopolitinėje situacijoje nestabilios valstybės įvaizdžio kūrimas neprisideda prie Lietuvos saugumo“, – atsidūsta ministras.
Kitąmet suplanuotos valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos, atmetus socialinę apsaugą, didėja 5,2 procento, o šalies BVP, prognozuojama, augs 2,8 proc.
Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos sieks 13,56 milijardo eurų. Palyginimui, A.Kubiliaus minimi „ištraukti“ 320 mln. eurų sudarytų 2,4 procento biudžeto.
3. Ar iš tiesų buldozeriu stūmė ministras?
15min primena, kad pirminiame reformų variante, kuriuos pateikė Finansų ministerija, buvo numatytas didesnis GPM tarifas, nei liko po svarstymų Seime: 21 procentas buvo siūlomas, o patvirtintas – 20 proc. Siūlymai „sustiprinti „Sodrą“ ir auginti rezervus“ atsirado jau pateikus reformas svarstyti Seime, taip iš biudžeto į „Sodrą“ buvo perkelti kone 200 milijonų eurų.
Balandį, kai siūlomos reformos buvo pirmąkart pateiktos, jas pulta „darkyti“ pačios valdančiosios frakcijos Seime – nebuvo sutariama dėl konkrečių tarifų. Galiausiai buvo rastas kompromisas – mokesčių tarifai pakoreguoti „Sodros“ naudai. 15min rašė, kad Seimo korekcijos lėmė papildomus 173 mln. eurų pajamų ir rezervų „Sodrai“ – pinigai iškelti iš valstybės biudžeto, kuriame atsivėrė gilesnė skylė.
Tokį variantą Vyriausybės ir Seimo atstovai vadino kompromisu, jam galiausiai buvo pritarta „buldozeriu“, konservatoriai nuosekliai laikėsi pozicijos tokiai reformai nepritarti ir nedalyvavo priėmime. Vis tik 15min nesiryžtų V.Šapokai priskirti „buldozerio vairininko“ pareigas – reformos priėmimą lėmė valdančiosios frakcijos ir politinių partnerių apsisprendimas, buvo nagrinėjamos kelios tarifų alternatyvos.
A.Kubilius: skylę galima užkišti atidėjus sprendimus
15min susisiekus su A.Kubiliumi, jis tikino, kad remiasi ministerijų ir ekspertų pateikiamais skaičiais, tik Vyriausybė vengia teikti informaciją: paminėtus 49 mln. eurų mokytojų atlyginimams įvardijo pati ministerija.
„Dabar Vyriausybė lyg ir pradeda aiškinti, kad ten liks keliolika milijonų, kad metų pabaigoje galės padidinti kažkiek. Bet aš nesu dar tuo irgi įsitikinęs. Kaip žinia, mokytojai prašo, reikalauja padidinti nuo sausio pirmos 20 proc. Tam, mūsų skaičiavimu, reikia ne 49, o apie 110 milijonų eurų. Jei didinti nuo metų pradžios 10 proc., tai reikia papildomai apie 60 mln. eurų. Skaičius dar reikia tikslinti“, – A.Kubilius pripažįsta, kad atlyginimai vis tik gali didėti, tik ne tiek, kiek nori mokytojai.
Jis nesiryžo spėlioti, kiek gi iš tiesų keisis mokytojų atlyginimai kitąmet, ir patikino, kad jau atstatydintos švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės prašė atlyginimų duomenų, tačiau jų niekas taip ir nesuteikė.
„Bet lygiai tokia pati situacija išliks ir 2020 ir 2021 metais, nes dabar suplanuota mokesčių reforma – ji kiekvienais metais, jei teisingai suprantu, iš GPM gaunamas pajamas mažins po papildomus 300 mln. eurų. (…) Aš prašiau duomenų apie visus viešojo sektoriaus atlyginimus: tiek ligšiolines tendencijas, tiek ir ką planuoja atlyginimams iki 2021 metų. Tai negavome jokių atsakymų“, – pakartojo A.Kubilius.
Jis pripažino, kad po reformos „Sodros“ situacija pagerėja, tačiau pinigai išimami iš biudžeto – „tai reiškia tų pačių mokytojų, kultūrininkų ir kitų atlyginimų sąskaita“.
A.Kubilius patikina, kad nuo pat pirmųjų reformų siūlymų kartojęs, kad „drastiškas viešųjų finansų biudžete mažinimas reikš tai, kad viešasis sektorius bus paliktas ant bado dietos“.
„Tą sakė ir Stasys Jakeliūnas, paskui, matyt, S.Jakeliūną užspaudė, jis nutilo. Bet to nerimo ir tada buvo pakankamai daug, bet tada neišgirdo, o dabar turi to rezultatus – streikuojančius mokytojus ir prie jų besijungiančias kitas grupes“, – sako A.Kubilius.
Jis patikino, kad konservatoriai nereikalauja atšaukti visų reformų, ir netgi nėra prieš jas nusistatę, kadangi patys savo rinkimų programoje siūlė panašius sprendimus, tik papildomai buvo siūlomi ir būdai „atsivėrusiai skylei biudžete“: pvz., automobilių ar NT mokesčiai.
„Mes sakome, kad reikia perkelti vieneriems metams tuos sprendimus, kurie mažina biudžeto pajamas ir tai yra visų pirma NPD didinimas. Tai čia Finansų ministerija galėtų nesunkiai suskaičiuoti, kiek tai kainuoja. Kiek pamenu, viešai skelbta, per „Delfi“ skaičiau, kad vien NPD lemia 320 mln. eurų pajamų sumažėjimą. Tą būtų galima nesunkiai perkelti bent metams, ir biudžete turėti papildomų 320 mln. eurų pajamų, tam tereikėtų pakeisti įstatymuose datas“, – sako A.Kubilius.
Anot jo, mokytojų problemai rasti pinigų būtų galima per kelias dienas.
„Yra eilučių, kurias atidėjus, vienintelis rezultatas būtų, kad Skvernelio, Malinausko, Kubiliaus ar Majausko atlyginimai nepadidės dėl sumažinto darbo jėgos apmokestinimo. Atsiras 250 mln. eurų, gal ne 300 mln. eurų, bet bus iš ko spręsti viešojo sektoriaus problemas, kurias sukėlė pati Vyriausybė“, – sako A.Kubilius.
15min vertinimu, A.Kubilius nėra teisus, teigdamas, kad atlyginimai mokytojams nedidės nei kitąmet, nei 2020, nei 2021 metais. Kitąmet numatytas didėjimas, tačiau ne toks, kokio siekia protestuojantys mokytojai. A.Kubilius tik iš dalies teisus dėl „iš biudžeto išimamų“ pinigų – perskirstymai tarp biudžetų įvyko, tačiau išlaidos suplanuotos tokios, tarsi reforma jau savaime pasiteisinusi ir jos poveikis iždui yra neutralus.
Patikrinta 15min
Ir ką tai reiškia konkrečiai mokytojui, tai reiškia, kad kitais metais jo atlyginimas nedidėja. Nes 49 milijonai eurų, kurie dabar įdėti į biudžetą – bus išlaikytas tik tas lygis, kiek dabar jie gauna spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. Ir tai reiškia, kad ir 2020 metais jų atlyginimai nedidės, ir 2021 metais jų atlyginimai nedidės
