15min jau rašė, kad premjero S.Skvernelio neįtikina prekybininkų teiginiai, jog Lietuva turi vienas iš mažiausių kainų visoje ES.
Tačiau po susitikimo su premjeru „Maxima LT“ vadovė K.Meidė patikino, kad maisto kainos Lietuvoje augo 5,3 proc. per ketverius metus, o „Maximoje“ – 4,2 proc.
„Suprantu, kad kaina yra jautri tema Lietuvos žmonės ir premjeras tuo susirūpinęs. Kelis skaičius tiktai norėtųsi paminėti – patys sekame, ir „Eurostat“ duomenimis, neskaičiuojant alkoholio ir tabako, maisto kainos ketverių metų perspektyvoje išaugo 5,3 proc. – tą galime pasitikrinti, aš tai darau ir savo įmonėje. „Maximoje“ palyginau prekių kainas: per ketverius metus, nuo vakar dienos, lyginant su euro įvedimu, maisto produktų kainos pasikeitė 4,2 proc.“, – po susitikimo teigė „Maxima LT“ vadovė K.Meidė.
15min patikrino, kiek teisingi tokie „Maximos“ vadovės teiginiai.
„Swedbank“ Baltijos šalių vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ramina, kad dabar kainos iš tiesų yra nedidelis galvos skausmas, bet didesnė konkurencija niekuomet netrukdo.
Kai kas brango, o kai kas pigo
Kainų pokyčius Lietuvoje skaičiuoja Statistikos departamentas – jo pateikiami duomenys patvirtina „Maximos“ vadovės teiginius.
Nuo euro įvedimo 2015 m. sausio 1 d. maistas ir nealkoholiniai gėrimai Lietuvoje pabrango 4,5 procento. O lygiai per ketverius metus pokytis dar mažesnis – 3,7 proc., tokie yra oficialūs duomenys.
Tad trumpas atsakymas – „Maximos“ vadovės pateikti kainų augimo duomenys netgi kiek didesni nei realūs ir ji yra teisi.
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė paaiškino, kad K.Meidė teikė „Eurostat“ duomenis iki liepos mėnesio, todėl rodiklis siekia 5,3 proc.
„4,2 proc. maisto prekių, be alkoholio ir tabako gaminių, kainų augimo rodmenį apskaičiavome lygindami tų pačių maisto prekių kainas „Maximos“ parduotuvėse. Svarbu paminėti, kad kainų pokytis apskaičiuotas lyginant visiškai vienodas prekes. Pavyzdžiui, skaičiuodami pieno kainų augimą, analizavome to paties pieno kainas, kuriuo prekiavome 2014 m. ir prekiaujame šiuo metu. Į analizę neįtraukėme pieno kainų, kuris prekyboje atsirado vėlesniu laikotarpiu ir dėl savo sudėties ar kitų savybių yra pigesnis ar brangesnis“, – paaiškino E.Dapkienė.
Kol visas pirkėjų krepšelis nuo euro įvedimo pabrango 6,3 proc., didžiausi kainų pokyčiai vis tik matuojami ne parduotuvių maisto lentynose.
Nuo euro įvedimo 26 proc. pabrango restoranų ir viešbučių paslaugos, 21 procentų pabrango alkoholis ir tabakas, 17 proc. – kultūra ir poilsis. Netgi švietimas ir sveikata, kur valstybė yra viena didžiausių tiekėjų, nuo euro įvedimo pabrango 9-10 proc.
Vien tarp maisto produktų buvo tokių, kurie iš tiesų brango smarkiai: labiausiai po euro įvedimo, 21 procentu, pakilo aliejaus ir riebalų kainos, 11 proc. pabrango žuvis, 8 proc. – pienas, sūris ir kiaušiniai.
Tačiau yra ir atpigusių maisto produktų: nuo euro įvedimo 9 proc. susitraukė daržovių kaina, 0,6 proc. atpigo cukrus, uogienė, saldumynai. Kiti produktai, tokie kaip duona, mėsa, vaisiai pabrango apie 3-4 proc., skaičiuoja Statistikos departamentas.
N.Mačiulis: nėra dėl ko pykti dėl kainų
„Swedbank“ ekonomistas N.Mačiulis spėja, kad šiuo metu nepasitenkinimą dėl kainų galėjo sukelti pavieniai pabrangę produktai, o ne bendras būtiniausių produktų kainų lygis.
„Pastebėjus kažkurias labiau pabrangusias prekes ir paslaugas daromos išvados apie daug platesnio masto vartojimo krepšelį. Ir iš tiesų, galima rasti kavinėse, senamiesčio krautuvėlėse dvigubai ar trigubai pabrangusių prekių ir paslaugų. Bet tai nereiškia, kad tiek pabrango visos, ypač pirmo būtinumo vartojimo prekės“, – sako N.Mačiulis.
Jis patvirtina, kad „Maximos“ vadovė nemelavo – Statistikos departamentas ir „Eurostat“ suskaičiavo kuklų Lietuvos pirmojo būtinumo prekių augimą.
„Šiek tiek sparčiau augo maitinimo paslaugos restoranuose, apgyvendinimo paslaugos, laisvalaikio paslaugos. Bet to augimo pagrindinė priežastis buvo dar sparčiau nei kainos didėjusios darbo sąnaudos – tai yra didėja atlyginimai. Žiūrint į statistiką, sunku pasakyti, dėl kokių priežasčių būtent dabar kilo didelis nepasitenkinimas kainų pokyčiais, ypač turint omenyje, kad šiemet infliacija beveik dvigubai mažesnė nei pernai“, – stebisi ekonomistas.
Anot jo, nėra prekių grupės, kur kainų augimas viršytų Lietuvos atlyginimų augimą.
Žiūrime su pavydu į Vakarus, kur atlyginimai kelis kartus didesni
Dalis atsakymo, kodėl Lietuvoje pirštu badomos kainos, yra tai, kad čia jos proporcingai didesnės, lyginant su atlyginimu. Jei prekių kainos Lietuvoje mažesnės dešimtimis procentų ar kartais netgi analogiškos kaip ir Vakaruose, atlyginimai čia ir dvigubai, ir trigubai mažesni.
„Žiūrimos ne tik absoliutinės galimybės įsigyti prekių ir paslaugų, bet ir santykiniai turtingumo arba neturtingumo rodikliai. Akivaizdu, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų per pastaruosius trejus metus gali įpirkti daug daugiau prekių ir paslaugų – tiek socialinės išmokos, atlyginimai augo gerokai sparčiau nei didėjo kainos. Bet tuo pačiu metu gyventojai lygiuojasi ne į Ukrainą ar Baltarusiją, bet į Vokietiją ar kitas turtingiausias Europos valstybes, kur perkamoji galia vis dar išlieka gerokai didesnė“, – sako N.Mačiulis.
Jis paguodžia, kad Lietuva turtingųjų klubą vejasi sparčiausiai – EBPO apžvalga parodė, kad būtent Lietuvoje per dešimtmetį atlyginimai augo sparčiausiai. Bet dar liko daug vytis.
„Net ir čia situacija nėra nepatenkinama. Anksčiau dalis gyventojų galėjo būti nepatenkinti dėl senatvės pensijų ar viešojo sektoriaus atlyginimų, kurie didėjo nedaug, bet šiemet ir čia matome proveržį – viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai augo daugiau nei 10 proc., senatvės pensija padidėjo beveik 15 proc.“, – sako N.Mačiulis.
Anot jo, šiemet bus sunku rasti visuomenės grupių, kurios nejaustų ženklaus perkamosios galios padidėjimo.
„Lieka iš esmės tik bedarbiai ar tie, kurie nenori oficialiai dirbti, oficialiai įsilieti į darbo rinką – jie lieka absoliučiame skurde, bet visi kiti gyvena gerokai geriau“, – pastebi ekonomistas.
Nesitiki daug naudos iš Vyriausybės priemonių
N.Mačiulis vertina, kad Vyriausybės priemonės kainoms riboti gali paveikti konkurenciją ir kiek prilėtinti kainas, tačiau tai priklausys nuo to, kas iš tiesų bus įgyvendinta.
„Jei tai bus priemonės, kurios paskatins konkurenciją, atsiras nauji rinkos dalyviai, nauji prekybos tinklai, vaistinių tinklai, ar kažkokie kiti rinkos dalyviai, kurie padidintų konkurenciją ir sumažintų maržas, tai galėtų turėti įtakos lėtesniam kainų augimui. Bet labai sunku įsivaizduoti kažkokį esminį poveikį, ypač turint omenyje, kad Lietuvoje vidutinės kainos gerokai atsilieka nuo ES vidurkių. Ekonomikos dėsniai sako, kad tos kainos turės artėti kartu su atlyginimais prie ES vidurkio“, – sako N.Mačiulis.
Anot jo, įvairios priemonės galėtų turėti naudos nebent pavieniais atvejais.
„Kažko labai daug išlaužti ir išspausti negalime, bet pagrindinė priemonių kryptis ir prioritetas turėtų būti konkurencijos skatinimas ir kelio užkirtimas nelegaliems susitarimams, karteliui. Dėl to iš tiesų nukenčia vartotojai – jei yra nelegalus dirbtinis konkurencijos suvaržymas. Bet jei tokių atvejų ir yra, jie tikriausiai pavieniai“, – svarsto N.Mačiulis.
Jis pažymi, kad Lietuvos teisėje vis dar yra aibė barjerų, dėl ko naujiems dalyviams ateiti į rinką yra sudėtinga – juos reikėtų šalinti pirmiausia.
„Sunku turbūt įsivaizduoti situaciją, kuomet sparčiai augant darbo užmokesčiui galėtų nepabrangti kirpimo paslaugos ar maitinimo paslaugos. Iš tiesų kirpėjų, padavėjų, virėjų, kepėjų, santechnikų, šaltkalvių – visų profesines paslaugas teikiančių darbuotojų atlyginimai didėja dėl to, kad jų šalyje trūksta ir jų atlyginimai vis dar yra maži. Natūralu, kad tai didžiąja dalimi atsispindės ir kainose. Su tuo kovoti sudėtinga ir su tuo kovoti tikrai nereikia – tai natūralus ir didžiąja dalimi teigiamas procesas, reiškiantis, kad gyventojų perkamoji galia didėja“, – apibendrino ekonomistas.
Patikrinta 15min
