Trečiadienį premjeras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Lietuvos prezidentus Saulius Skvernelis pristatė trumpą rinkimų programą. Jis pabrėžė ir savo požiūrį į verslą – tvirtino, kad jokioms verslo grupėms ir oligarchams netarnaus, prabilo apie „tamsius verslo sandorius“.
15min kalbinti verslininkai įvertino ne tik S.Skvernelio kaip kandidato žodžius, bet ir prisiminė jo ankstesnius pasisakymus apie verslą, pavyzdžiui, ketinimus riboti prekybos tinklų darbo laiką.
„Iš pradžių darbo laikas galėtų būti apribotas ne kiekvieną sekmadienį. Panašus modelis taikomas Lenkijoje. Išimtis bus šeimininkai ir jų šeimos nariai, kurie galės dirbti ir sekmadieniais“, – taip dar pernai rugpjūtį yra kalbėjęs S.Skvernelis.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus S.Skvernelio argumentus dėl prekybos tinklų darbo laiko ribojimo vadina keistais tikindamas, kad norinčių dirbti švenčių dienomis ir gauti dvigubą atlyginimą netrūksta.
„Tokią idėją vertinu labai neigiamai. (...) Argumentai yra labai keisti. Kalbama apie tai, kad darbuotojai turėtų pabūti su šeimomis, savaitgaliais nedirbti, bet čia yra keletas dalykų. Tikrai niekas neverčia tų darbuotojų dirbti. Už šventines dienas jie gauna dvigubą atlyginimą ir norinčių dirbti tikrai netrūksta“, – 15min sakė jis.
Vėliau Lietuvos verslo konfederacijos vyr. projektų vadovė Ineta Rizgelė 15min prašymu patikslino V.Sutkaus žodžius.
„Ponas Sutkus savo pasisakyme nepaneigė, jog prekybos tinklams trūksta darbuotojų apskritai, tačiau akcentavo, jog jau dirbantys darbuotojai dirbti šventinėmis dienomis nėra verčiami. Priešingai, dėl dvigubo atlyginimo, kuris mokamas už šventines dienas, darbuotojai yra suinteresuoti tomis dienomis dirbti“, – laiške teigė ji.
15min nutarė patikrinti, ar tikrai prekybos tinklų darbuotojai už darbą šventinėmis dienomis gauna dvigubą atlyginimą, ar tikrai netrūksta darbuotojų darbui švenčių dienomis.
Bent pusė dirbti nenori
Šventinių dienų Lietuvoje yra 13. Darbo kodeksas numato, kad už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
Įprastai šiomis dienomis parduotuvės dirba. „Maxima“ pasidalino pernai atliktos apklausos apie darbą šventinėmis dienomis rezultatais.
„Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių darbuotojų nurodė, jog švenčių dienomis norėtų nedirbti, tačiau net penktadalis darbuotojų noriai renkasi dirbti per šventes. Tokio pasirinkimo pagrindinė priežastis – didesnis darbo užmokestis“, – teigiama komentare 15min.
Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių darbuotojų nurodė, jog švenčių dienomis norėtų nedirbti, tačiau net penktadalis darbuotojų noriai renkasi dirbti per šventes., – teigiama komentare 15min.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė taip pat nurodė tokią priežastį.
„Kalbamės su darbuotojais ir dedame visas pastangas, jog jie gerai jaustųsi, būtų motyvuoti gaudami konkurencingą atlyginimą, kuris už darbą švenčių dienomis yra mokamas įstatymų nustatyta tvarka, todėl
darbuotojų trūkumo problemos būtent per šventes pavyksta išvengti“, – aiškino B.Čaikauskaitė.
Didesnis atlyginimas skatina darbuotojus dirbti šventinėmis dienomis ir „Rimi“ parduotuvėse.
„Daug mūsų darbuotojų net ir švenčių dienomis pasisako už galimybę dirbti, nes dirbantiesiems švenčių dienomis mokamas dvigubai didesnis darbo užmokestis“, – tikino „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė.
Didžioji dalis parduotuvių darbuotojų dirba slenkančiu darbo grafiku. Nepaisant to visi darbdaviai darbuotojams, kurie dirba šventinę dieną, turi mokėti dvigubą atlyginimą.
„Jeigu yra šventinė diena – Velykos, Kalėdos, Vasario 16 d. ir panašiai, visais atvejais ar grafike būtų, ar nebūtų iš anksto numatyta darbo diena vis tiek yra taikomas dvigubas darbo apmokėjimas“, – aiškino „Ilaw“ advokatų kontoros partneris Mantas Mikalopas.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovo Lauryno Vilimo teigimu, praktika, kai darbdaviai nepaiso šio nurodymo, netaikoma, nes bijoma prarasti darbuotojus.
„Mano žiniomis, bent jau mūsų asociacijos įmonėse tokia praktika tikrai nėra taikoma. Įmonės konkuruoja dėl darbuotojų, nes jų trūksta, tad, toks nesąžiningas elgesys būtų pražūtingas pačiam verslui“, – teigė L.Vilimas.
Kalbėdamas apie šventinį dvigubą atlyginimą advokatas atkreipė dėmesį, kad kitaip yra dirbant poilsio dieną. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas dirba sekmadienį pagal nustatytą darbo grafiką, jam bus taikomas viengubas apmokėjimas. O jeigu sekmadienį dirbs ne pagal grafiką – jam bus mokama dvigubai. Tačiau, jeigu šventinė diena bus dirbamą savaitgalį, už ją bus sumokėta dvigubai.
Darbo kodekse numatyta, kad švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais. Pavyzdžiui, jeigu žmogus dirba slenkančiu grafiku, tikėtina, kad yra taikoma suminė laiko apskaita ir šiuo atveju darbuotojo sutikimas nėra reikalingas.
Atsisakyti dirbti šventinę dieną nepaisant to, ar taikoma suminė darbo laiko apskaita, ar ne gali nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos.
Darbuotojas gali rinktis
Norint gauti dvigubą atlyginimą už šventinę dieną darbuotojui nereikia nieko daryti – dvigubą apmokėjimą numato Darbo kodeksas. Tačiau yra ir kita galimybė – prisidėti dvi dienas prie kasmetinių atostogų. Tik to reikėtų darbdavio paprašyti.
„Žmogus gali rinktis – gauti dvigubą atlyginimą už šventinę dieną arba už ją negauti nieko, tačiau prisidėti dvi dienas prie kasmetinių atostogų, už kurias irgi yra mokama“, – kalbėjo advokatas.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas Kalėdų dieną dirbo 8 val. jis gali kreiptis į darbdavį ir paprašyti už tą dieną nemokėti dvigubu tarifu. Taip susikaupia 16 valandų arba dvi darbo dienos, kurias galima prisidėti prie atostogų tais metais.
Sprendžia darbuotojų trūkumą
Nors šventinėmis dienomis prekybos tinkluose darbuotojų netrūksta, prekybininkai darbuotojų trūkumu skundžiasi ir ieško būdų, kaip prisivilioti dirbti žmonių.
Pavyzdžiui, dar šį kovą prekybos tinklą „Iki“ valdanti „Palink“ atidarė savo specializuotą mokymų centrą Vilniuje. Tada „Palink“ Prekybos tinklo valdymo direktorė Lina Muižienė sakė, kad „darbuotojų trūkumas, darbuotojų kaita yra viena iš kritinių, opiausių problemų, su kuria susiduriame“.
Arba pernai „Maximos“ generalinė direktorė Kristina Meidė žurnalistams atskleidė, kad papildomai darbuotojams išmokėjo 2,4 mln. eurų, o šiemet „Maximos“ darbo užmokesčio fondą padidino 9,5 mln. eurų.
„Maximos“ personalo departamento vadovė Margarita Plešakienė 15min teigė, kad vien šiemet kasininko vidutinis atlyginimas išaugo 62 eurais.
„Skaičiuojame, kad šįmet vidutinis kasininko atlygis vidutiniškai augo iki 740 eurų (maždaug 62 eurais), salės darbuotojo – vidutiniškai iki 690 eurų (54 eurais). Sausio mėnesį mūsų mokamo atlygio mediana pasiekė 720 eurų. O už gerus asmeninius rezultatus darbuotojams išmokėta papildoma atlygio dalis pernai siekė 2,8 mln. eurų“, – 15min dėstė ji.
„Sodros“ duomenimis, „Maximos“ darbuotojų, draudžiamų visą kalendorinį mėnesį, draudžiamųjų pajamų mediana pernai gruodį buvo 584 eurai, o šįmet sausį – 816 eurų. „Iki“ gruodį mediana siekė 698 eurai, sausį – 815 eurų, o prekybos tinklo „Rimi“ – gruodį 643 eurus, sausį – 788 eurus.
Poreikis rinkoje šiuo metu yra šiek tiek didesnis nei pasiūla, – teigė L.Vilimas.
L.Vilimas patikino, kad šiuo metu prekybos tinklų darbuotojų poreikis yra didesnis už paklausą.
„Prekybos tinklams darbuotojų trūksta, bet tai nėra masiškas reiškinys. Atidarant naujas parduotuves, vykstant natūraliai darbuotojų kaitai, poreikis rinkoje šiuo metu yra šiek tiek didesnis nei pasiūla“, – aiškino L.Vilimas.
Cv.lt duomenimis, šiuo metu prekybos tinklas „Rimi“ darbą siūlo 25 asmenims, tuo tarpu „Iki“ ieško daugiau nei 200 darbuotojų. „Maximos“ puslapyje darbo skelbimų dar daugiau – per 300.
15min vertinimu, V.Sutkus buvo teisus sakydamas, kad prekybos tinklams darbuotojų švenčių dienomis netrūksta, jiems mokamas dvigubas atlyginimas.
Patikrinta 15min
