„Ar jūs žinote, kad 64 tūkstančiai tų pačių kasininkių, apie kurias kalbėjo Ingrida (Šimonytė – 15min), ar „Maximoje“, ar „Lidle“, ar kažkur tai, sumoka „Sodrai“ tris kartus daugiau, tris kartus daugiau negu 190 tūkstančių Lietuvos antstolių, advokatų ar notarų. Ar tai yra teisinga? Tai nėra teisinga. Ir tai reikėtų pirmiausia šalinti, kad visi turėtų vienodus įsipareigojimus solidarumui per „Sodrą“, – pirmadienį vykusiuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatų į prezidentus debatuose kalbėjo V.Ušackas, siūlydamas būdus spręsti neteisingo apmokestinimo problemą.
15min nutarė patikrinti, ar V.Ušacko pasakyti skaičiai atitinka realybę.
Su skaičiais gerokai prašauta
„Sodros“ duomenimis, 2017 metais parduotuvių pardavėjais padirbėjo 90,2 tūkstančio asmenų, t.y. beveik pusantro karto daugiau, nei nurodė V.Ušackas. Bet per vieną mėnesį, pvz., šiemet rugpjūtį, pardavėjais dirba apie 63,5 tūkst. asmenų, tad vieną įvardytą skaičių galima laikyti teisingu.
Tačiau teisininkų skaičius Lietuvoje yra net keliasdešimt kartų mažesnis, nei nurodė kandidatas. 2017 m. „Sodra“ suskaičiavo 268 notarus, 119 antstolių ir 1999 advokatus – iš viso 2386 specialistai, arba 80 kartų mažiau, nei nurodė V.Ušackas.
Toliau – įmokų „Sodrai“ skirtumas. Už parduotuvių pardavėjas 2017 m. sumokėta 141,8 mln. eurų socialinio draudimo mokesčių. O už nurodytų kategorijų teisininkus – 6,5 mln. eurų, duomenis pateikė „Sodra“. Skirtumas – 22 kartai pardavėjų naudai, tačiau tai suprantama, kai teisininkų skaičius itin nedidelis.
Galbūt vienai pardavėjai tenkanti mokesčių dalis yra tris kartus didesnė nei, pavyzdžiui, advokatui?
Vienas advokatas 2017 m. sumokėjo vidutiniškai 2603 eurus „Sodrai“, antstolis – 5848 eurus, o notaras – 5478 eurus. Vertinami tik tie teisininkai, kurie mokėjo nors vieną eurą.
Tuo metu vienai pardavėjai tenkanti mokesčių suma – 1572 eurai per metus, kai įmokos padalinamos 90 tūkst. pardavėjų, arba 2234 eurai, jei vertinama, kad nuolat dirba tik 64 tūkst. pardavėjų. Nė vienu atveju faktai neatitiktų V.Ušacko teiginių – teisininkai sumoka daugiau.
15min V.Ušackas teisinosi, kad iš tiesų lygino visų individualiai besiverčiančiųjų duomenis, kurių 2016 m. buvo 190 tūkst. Tarp jų patenka ir advokatai.
Net ir atliekant tokius sugretinimus, būtų lyginami obuoliai su arbūzais, aiškina „Sodra“. Daug savarankiškai dirbančių asmenų turi „tik popierių“ ir jokių pajamų negauna, arba tai jiems yra tiesiog šalutinė veikla –papildomos pajamos prie samdomo darbo užmokesčio.
Visgi yra priežastis, kodėl publikai vis tiek atrodė, kad V.Ušackas sako tiesą – individualios veiklos apmokestinimas yra regresinis ir itin dideles pajamas gaunantys asmenys taip iš tiesų gali susimažinti mokesčius.
V.Ušackas: norėjau išryškinti sumokamų mokesčių skirtumą
V.Ušackas pripažįsta, kad Lietuvoje nėra 190 tūkst. notarų, advokatų ar antstolių. Anot jo, kalboje buvo norima išryškinti didelius sumokamų mokesčių skirtumus tarp samdomų darbuotojų ir tų, kurie vykdo individualią įvairaus pobūdžio veiklą.
„190 tūkst. skaičius apima visus individualią veiklą (IV) vykdančius asmenis, ne tik mano kalboje išskirtus notarus, advokatus, antstolius, bet taip pat ir ūkininkus bei kitą individualią veiklą vykdančius asmenis. Kitaip tariant, visus asmenis, kurie dirba su individualios veiklos pažymėjimu“, – aiškina V.Ušackas.
Jis pateikia 2016 m. duomenis, kuriuose nurodyta, kad buvo 190 tūkst. asmenų, turėjusių IV pažymėjimą, vykdžiusių žemės ūkio veiklą, individualių įmonių savininkų, TŪB, KŪB, MB narių, šiuos duomenis kandidatui pateikė „Sodra“.
Bet realybėje skaičius būtų gerokai mažesnis – didžiulė dalis gyventojų, nors ir turi IV pažymėjimą, jo nepanaudoja, ir jokių pajamų negauna. „Sodrai“ nors vieną eurą įmokų mokėjo 75 tūkst. gyventojų iš šio sąrašo.
„Sodra“ vertina, kad papildomai derėtų įtraukti ir verslo liudijimų turėtojus, kuriems privaloma sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo minimalaus darbo užmokesčio.
„Jūs teisingai pastebėjote, kad notarų, advokatų ir antstolių skaičius Lietuvoje nesiekia 3 tūkst., bet kalboje juos akcentavau, siekdamas iliustruoti, kad yra labai dideles pajamas gaunančių žmonių grupės (minėtosios profesijos), kurios sumoka žymiai mažiau mokesčių „Sodrai“, nei mažas pajamas gaunantys darbuotojai“, – 15min sako V.Ušackas.
V.Ušackas pardavėjų mokesčius apskaičiavo remdamasis prielaida, kad „pardavėjai vidutiniškai uždirba 550 eurų „ant popieriaus“. Tai jis gavo 168 milijonų eurų įmokų skaičių. O tikslius savarankiškai dirbančiųjų mokesčius jam pateikė „Sodra“.
Tad V.Ušackas lygino ir kirpėjas, ir vienetiniais savarankiškais darbais užsiimančius ar apskritai veiklos nevykdžiusius asmenis su nuolat stabilų darbą turinčiais samdomais darbuotojais.
„Šiuo atveju jie (skaičiai – 15min) buvo naudojami labiau iliustraciniais tikslais, siekiant parodyti mokestinę neteisybę, t.y., kad individualią veiklą vykdantys asmenys turi mokestines privilegijas“, – sako V.Ušackas.
Lyginami obuoliai su arbūzais
„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė pripažino, kad tiesmukai palyginti dirbančiųjų statistikos su besiverčiančiaisiais savarankiškai – nepavyks.
„Iš 190 tūkstančių tik 75 tūkstančiai gavo pajamas ir mokėjo įmokas. Kiti net ir pajamų neturėjo. Jie galėjo deklaruoti nulines pajamas. Pavyzdžiui, aš vykdau individualią veiklą ir užsiimu kojinių mezgimu, bet nenumezgiau nei vienos kojinės – tai liktų tuščia eilutė. Gali asmuo turėti pažymėjimą, kurio nenaudoja“, – aiškina statistikos skirtumus J.Varanauskienė.
Pasak jos, teisingiau būtų lyginti tik tuos gyventojus, kurie pajamų gavo.
Kita problema – individualia veikla dažnai verčiamasi tik trumpą laikotarpį: vieną mėnesį gyventojas galėjo dirbti, o 11 mėnesių – ne, tačiau į statistiką jo duomenys vis tiek įtraukiami.
„Yra asmenų, kurie turi išsiėmę IV pažymas, bet neuždirba pajamų, ar dėl kurių nors priežasčių yra atleisti nuo įmokų. Viena vieta, kur padaryta V.Ušacko klaida – jis neįvertino to, kad individualia veikla užsiimant galima ir nulines pajamas gauti, o kitas žmogus gali turėti trijų rūšių veiklas, jis gali būti ir ūkininkas, turėti individualią veiklą ir dar verslo liudijimą, ir čia jis bus tris kartus“, – sako J.Varanauskienė.
Ji primena įvairias lengvatas, kurios buvo ir tebėra taikomos ūkininkams, pensininkams ar kt.
„V.Ušackas taip pat neįtraukė verslo liudijimų turėtojų, kurie irgi moka „Sodrai“ įmokas“, – dar vieną neatitikimą duomenyse pastebėjo J.Varanauskienė.
Klaidų skaičiavimuose lemia ir tai, kad savarankiškai dirbančiųjų skaičius ir jų pajamos nėra teikiamos už tuos pačius metus: 2016 m. savarankiškai dirbančiųjų skaičius lyginamas su tais metais deklaruotomis pajamomis, o jos gautos prieš metus – 2015 m.
Visgi „Sodra“ pati savarankiškai dirbantiesiems siuntė „vyšninius vokus“ – primindama, kad nemokant įmokų „Sodrai“ senatvėje teks „tiesti ranką“. Pernai spalį „Sodra“ skaičiavo, kad trečdalio advokatų, notarų ir antstolių grupei priklausantys asmenys deklaravo, kad uždirbo mažiau nei minimalų atlygį 2016 m.
Pyktį kelia „regresinis“ savarankiško darbo apmokestinimas
Problemas, su kuriomis susiduria savarankiško darbo apmokestinimas, apibūdino atliekų tvarkymo/perdirbimo ir biomasės energetikos ekspertas Alfonsas Brazas.
„Dabartinis individualios ūkinės veiklos pajamų apmokestinimas pas mus yra visiškas absurdas, nes yra regresinis – kuo didesnės pajamos, tuo mažesni mokesčiai. Remti tokią išsigimusią mokesčių sistemą turėtų būti tiesiog gėda“, – socialiniame tinkle „Facebook“ įrašu ir „Verslo žinių“ informacija pasidalino A.Brazas.
Jis skaičiuoja, kad mažoms pajamos, pvz., iki 5–10 tūkst. eurų, individualios veiklos mokesčiai būtų netgi didžiuliai, galėtų siekti net ir iki šimtų procentų. Pvz., verslo liudijimo kaina yra fiksuota, nepaisant to, kiek pajamų gaunama. Žinoma, vargu ar kas įsigytų verslo liudijimą neplanuodamas gauti pajamų.
Jis abejoja, ar smulkus verslas remia šią sistemą. Gali būti, kad „šitą sistemą remia visai ne smulkūs verslininkai, o vidutiniai ir, ypač, stambūs, nes jiems mokesčiai, būtent, ir yra maži, arba „smulkieji verslininkai, dirbantys pagal IV pažymas, tiesiog slepia dalį savo pajamų“, vertina A.Brazas.
Ekonomistas Justas Mundeikis pasidalino skaičiavimais, rodančiais, kaip IV apmokestinimas nuosekliai pradeda mažėti augant pajamoms ir neužtikrina socialinio teisingumo.
Mokesčiai atsiremia į lubas
Įsitikinti individualios veiklos mokesčių regresyvumu paprasta naudojant „Sodros“ skaičiuoklę. Kad ir kokias metines pajamas begautum, kad ir milijoną, socialinio draudimo įmokos nebus didesnės nei 8582 eurai per metus. Mat nustatytos lubos yra ties 28 vidutiniais darbo užmokesčiais. Palyginimui, tokias pačias įmokas „Sodrai“ sumokėtų maždaug 1684 eurų į rankas atlyginimą gaunantis asmuo.
Tad V.Ušacką galima pateisinti iš tos pusės, kad iš tiesų tarp savarankiškai dirbančiųjų gali būti tokių, kurie sistema naudojasi mokesčiams susimažinti.
„Pagal darbo sutartis dirbantys asmenys „Sodros“ mokesčius moka nuo visų pajamų, t.y. bazė yra ne 50% pajamų. Jiems netaikomos „Sodros lubos“ (bus pradėtos taikyti kitais metais VSD įmokoms, bet žymiai aukštesniame lygyje nei dabar taikomos individualia veiklą vykdantiems asmenims). Dėl šių priežasčių, individualią veiklą vykdantys asmenys sumoka žymiai mažesnius mokesčius“, – aiškina V.Ušackas.
15min vertinimu, V.Ušackas klaidino lygindamas advokatų ir pardavėjų atlyginimus, nurodė neteisingus faktus. Tačiau tiesos krislą jis pasakė „tarp eilučių“ – individuali veikla yra palankesnis mokestinis režimas, leidžiantis didelių pajamų gavėjams susimažinti mokamus mokesčius.
Patikrinta 15min
