Virtualioje erdvėje, atrodo, neegzistuoja tokie barjerai, kaip valstybių sienos, bet realybė kitokia. Vienas iš pavyzdžių – geografinis blokavimas, kai ribojama galimybė naudotis kitose ES narėse siūlomomis interneto paslaugomis. Europos Parlamentas (EP) ketina panaikinti nepagrįstas kliūtis internetu įsigyti prekių ar paslaugų.
„Nebebus techninių barjerų pasiekti pardavėjų tinklalapius ir programėles, klientams negalės būti atsakyta dėl jų kreditinės kortelės registracijos vietos. Be to, pirkėjai nebegalės būti nukreipiami į kitos valstybės tinklalapį be jo ar jos sutikimo“, – taip netrukus įsigaliosiančias taisykles, dėl kurių antradienį Strasbūre balsuos europarlamentarai, paaiškino Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto narė Róża Thun.
Pagal naujas taisykles, internetu drabužius ar kitą prekę įsigyjantis, automobilį išsinuomoti ar nakvynės vietą susirasti norintis žmogus negalės būti diskriminuojamas dėl savo pilietybės ir gyvenamosios vietos, atsisakant suteikti paslaugą ar automatiškai peradresuojant jį į kitą tinklalapį. Pavyzdžiui, nebus prašoma už pirkinį sumokėti kitoje šalyje išduota debeto arba kredito kortele, vartotojai nebus blokuojami.
Vartotojams iš kitų ES narių turės būti užtikrintos tos pačios prekių ar paslaugų įsigijimo, pardavimo bei mokėjimo sąlygos, kaip ir vietos vartotojams, jei:
- prekiautojas siūlo pristatyti prekę (drabužius, elektroninę įrangą) į kitą ES valstybę arba į bendru sutarimu pasirinktą vietą;
- perkamos autorių teisėmis nesaugomos skaitmeninio turinio paslaugos (debesijos, duomenų saugyklų, interneto svetainių prieglobos, ugniasienės);
- perkamos paslaugos, prekiautojo suteikiamos jo patalpose ar konkrečioje vietoje, kur vystomas jo verslas (apgyvendinimo, sporto renginių, automobilių nuomos, apsilankymo muzikos šventėse, laisvalaikio parkuose paslaugos).
Naujas reglamentas, kaip pabrėžia EP, kol kas neapims skaitmeninio turinio, kuriam galioja autorinių teisių apsauga (elektroninių knygų, muzikos, žaidimų), garso ir vaizdo paslaugų. Tačiau Europos Komisija (EK) įpareigota per dvejus metus tai persvarstyti.
Apsipirkti internetu užsienyje – kol kas sunki misija
EK tyrimas parodė, kad geografinis blokavimas – nepagrįstas ribojimas vartotojams iš kai kurių šalių internetu įsigyti prekių ar paslaugų – Bendrijoje gana paplitęs.
Ištyrus daugiau nei 10,5 tūkst. elektroninės prekybos tinklalapių, 143 valstybių poras ir aštuonių tipų prekes bei paslaugas, kurios dažniausiai perkamos internetu, paaiškėjo šokiruojantys faktai. Kone du iš trijų tinklalapių naudojo vadinamąjį geoblokavimą ir tik trečdalis leido vartotojams pasiekti paskutinį apsipirkimo etapą, kuriame jiems tereikėjo įvesti mokėjimo kortelės duomenis.
28 proc. pardavėjų, įsikūrusių senosiose ES narėse, ir kone pusė pardavėjų, veikiančių naujokėse, įskaitant ir Lietuvą, teigė nepristatantys prekių į kitą Bendrijos valstybę.
Dažniausiai kliūčių kildavo perkant elektrinius buities prietaisus, elektroniką ir kompiuterius, kompiuterinius žaidimus ir programinę įrangą (73-86 proc. atvejų). Kiek mažiau geoblokavimas naudotas perkant aprangą ir aksesuarus, kosmetiką, higienos ir sveikatos priežiūros produktus, knygas (60-65 proc.). Lengviausiai buvo prieinamos pramogos ir kelionių paslaugos (33-40 proc.).
28 proc. pardavėjų, įsikūrusių senosiose ES narėse, ir kone pusė pardavėjų, veikiančių naujokėse, įskaitant ir Lietuvą, teigė nepristatantys prekių į kitą Bendrijos valstybę. Įdomi detalė – būtent pastarieji buvo labiau linkę blokuoti pirkėjus iš užsienio, tuo metu pirkėjai iš ES senbuvių buvo kur kas dažniau blokuojami.
Kaip pernai liepą skelbė EK, vis daugiau ES vartotojų apsiperka internetu, o jų pasitikėjimas e-prekyba išaugo, ypač tais atvejais, kai apsiperkama internetu kitose Bendrijos šalyse. Bet mažmenininkai esą vis dar vangiai plečia internetu vykdomą veiklą, ypač jei prekę ar paslaugą tenka parduoti žmonėms iš kitų ES šalių. Juos labiausiai stabdo didesnė sukčiavimo ir sąskaitų neapmokėjimo tarpvalstybinių pardavimų atveju rizika, mokesčių taisyklių, nacionalinės sutarčių teisės ir vartotojų apsaugos taisyklių skirtumai.
Palyginti su 2015 metais, pirkėjai apie savo teises žino daugiau. Tačiau šiaurinėse ir vakarinėse ES narėse jų padėtis apskritai yra geresnė nei rytinėse ir pietinėse. Pavyzdžiui, susidūrę su problema, 94,5 proc. suomių teikia skundus, kai tai daro tik 55,6 proc. bulgarų. Stipriai skiriasi nesąžiningos komercinės veiklos atvejų dažnumas – su jais susiduria 40,9 proc. kroatų ir tik 3,4 proc. austrų.
Nors vartotojai turi vis mažiau priežasčių skųstis, pateikusieji skundus vis dažniau būna patenkinti tuo, kaip jie nagrinėjami. Vis dėlto beveik trečdalis vartotojų neteikė skundų, nes manė, kad pinigų sumos per mažos (34,6 proc.) arba kad procedūra užtruks pernelyg ilgai (32,5 proc.).
Dėl to EK nuo praėjusios liepos patobulino ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą. Dabar vartotojai, jei ieškinio suma yra ne didesnė kaip 5 tūkst. eurų, gali pasinaudoti sparčia internetine procedūra. Komisija taip pat skatina neteisminį ginčų sprendimą per elektroninio ginčų sprendimo (EGS) platformą, kuri internetinių sandorių atveju suteikia nesudėtingą prieigą prie įstaigų, užsiimančių alternatyviu ginčų sprendimu.
