Tiesa, populiariausias turinys – ne finansų ekspertų, bet didelę auditoriją turinčių vartotojų, besidalinančių įžvalgomis, kurios padeda sėkmingai investuoti, lengviau taupyti ar greitai praturėti. Finansų ekspertė peržiūrėjo 5 populiariausias „TikTok“ finansų patarimų tendencijas ir atskleidė, kurios iš jų gali pasiteisinti.
Vos keli įpročiai ir jūs – milijonierius
Viena dažniausiai pasitaikančių finansinių patarimų kategorijų „TikTok“ platformoje – investavimo taisyklės, padėsiančios uždirbti pirmąjį milijoną. Tokius patarimus dažniausiai dalina verslininkai, per ne vienerius metus pasiekę finansinę laisvę. Pavyzdžiui, JAV verslininko Roberto Croako vaizdo įrašas „Ar nori tapti pirmuoju milijonieriumi savo šeimoje?“ sulaukė beveik 4 mln. teigiamų reakcijų.
Jis atskleidė kelias paprastas taisykles: pradėti investuoti anksti ir kuo dažniau, per savaitę atsidedant po 50–100 dolerių, pakeisti savo mąstymą – gavus pinigų galvoti ne apie tai, kaip juos išleisti, o kur investuoti. Taip pat atsisakyti trijų nenaudingų veiklų, o laisvą laiką išnaudoti dviejų naujų įgūdžių tobulinimui, kurie po 3-6 mėn. galėtų atnešti papildomą pajamų šaltinį.
Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse, pritaria, kad investavimo pradžiai nebūtina turėti dešimčių tūkstančių eurų. Tačiau atsidėti kas savaitę po 50–100 eurų gali ne kiekvienas, tad investuoti reikėtų pagal savo galimybes.
„Turinio kūrėjai dažnai vartotojus užkabina intriguojančiais pažadais. Svarbu valdyti savo lūkesčius – reguliarus investavimas gali padėti sukaupti nemenką sumą pinigų, tačiau tapti milijonieriumi gali pavykti tikrai ne kiekvienam. Siekiant padidinti pajamas, išties galima laisvalaikį išnaudoti naujų įgūdžių mokymuisi. Tačiau svarbu įsiklausyti į savo poreikius – pailsėję galime būti labiau motyvuoti ir efektyviau dirbti“, – komentuoja ekspertė.
Mėnesio taupymo iššūkiai
„TikTok“ tinkle populiarėja iššūkis, leisiantis per mėnesį sutaupyti iki 200 eurų. Vartotojai raginami užrašuose nusibraižyti mėnesio kalendorių ir skirtingomis spalvomis pažymėti 4 dienas, kuriomis neleis sau turėti jokių išlaidų ir 8 dienas, kuriomis nepirks, pavyzdžiui, kavos ar pietų mieste.
Pasak, „Citadele“ banko atstovės, tai įdomus eksperimentas, tačiau realybėje gali būti sunkiai efektyviai pritaikomas.
„Galbūt dieną, kurią mėnesio pradžioje nusimatėte nieko neleisti, nutiks kažkas svarbaus ir prireiks nenumatytų išlaidų, o dieną, kurią numatėte leisti pinigus, iš tiesų pirkti nieko nereikės? Itin griežtas režimas gali vėliau sukelti norą save apdovanoti, o taip santaupų galite išleisti dar daugiau, nei pavyko sutaupyti. Auksinis patarimas – gavus atlyginimą, iškart atsidėti dalį pinigų būtinosioms išlaidoms, o dalį – taupymui. Matydami likusią kasdienėms išlaidoms ir laisvalaikiui tenkančią sumą galėsite lengviau valdyti savo išlaidas“, – teigia R.Ežerskienė.
Kiaulę taupyklę keičia segtuvai
Dar vienas vartotojų susidomėjimo sulaukęs taupymo būdas – įsigyti arba pasigaminti segtuvus su vokais, sunumeruotais nuo 1 iki 100 ir reguliariai į kiekvieną voką įdėti tiek pinigų, koks skaičius ant jo nurodytas. Galiausiai šis iššūkis gali padėti sutaupyti 5050 eurų.
Ekspertės nuomone, iššūkis patrauklus tuo, kad nebūtina pinigų atsidėti kiekvieną dieną, todėl jį išmėginti gali kiekvienas pagal savo galimybes. Be to, žaismingas procesas, kai grynieji įdedami į gražų segtuvą, labiau įtraukia ir prideda motyvacijos.
„Atliekamus pinigus arba netikėtai gautas papildomas pajamas visada rekomenduojama atsidėti taupymui. Šį principą iš esmės matome pritaikomą ir čia. Visgi, ne visuomet turime grynųjų, bet šį metodą galima naudoti, atsidedant santaupas banko sąskaitoje, ir pažymint tai užrašuose, arba naudojantis taupymui skirtomis programėlėmis, kurios taip pat turi žaidybinį funkcionalumą“, – teigia pašnekovė.
Detalus išlaidų biudžetavimas
Soc. tinklų turinio kūrėjai skatina ne tik vadovautis jų finansiniais patarimais, bet ir įsigyti jų sukurtus skaitmeninius įrankius, pavyzdžiui, išlaidų planuoklius. Pasakodami, kaip kiekvieną mėnesį detaliai seka savo biudžetą ir tai jiems padeda efektyviau valdyti išlaidas, sudomina vartotojus ne tik paklausyti jų patarimo, bet ir įsigyti jų siūlomus planavimo šablonus.
„Taip planuodami biudžetą galime aiškiai sekti pajamas ir išlaidas, nustatyti, kokia dalis pajamų tenka būtinoms, kintamoms išlaidoms, o kuri – santaupoms. Išaugus infliacijai daugelis pajuto, kad nors neleidžia daugiau pinigų laisvalaikiui, atsidėti nuo atlyginimo taupymui lieka mažiau. Taip galime matyti priežastis.
Nebūtina pirkti būtent tokios reklamuojamos mobiliosios programėlės, galima rasti ir panašių nemokamų versijų arba tokią biudžeto planavimo lentelę paprasta susikurti patiems kompiuteryje, – komentuoja banko atstovė. – Rekomenduojama įrašyti sumas, net jei tai padaryti bus nemalonu. Kai pamatome, kad gerokai viršijome biudžetą nebūtinoms prekėms, suprantame, kad tai nebuvo geriausias sprendimas ir tikėtina, kad kitą kartą elgsimės atsakingiau.“
50/30/20 ir 70/20/10 taisyklės
Populiarios dar dvi taisyklės – 50/30/20, nurodanti, kad planuojant biudžetą 50 proc. pajamų turėtų būti skiriama būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – kintamoms ir 20 proc. taupymui. 70/20/10 taisyklė nurodo tas pačias dedamąsias, tik kitomis dalimis. Skirtingi turinio kūrėjai vartotojams aktyviai siūlo naudoti vieną iš taisyklių, tačiau nepateikia priežasčių.
Anot R.Ežerskienės, taisyklės pasirinkimas turėtų priklausyti nuo pajamų dydžio ir tikslo, kiek bei per kurį laiką norima sutaupyti. „Biudžeto išskaidymas proporcijomis padeda peržiūrėti savo išlaidas, įvertinti, kurios yra būtinybė, o kurių galima atsisakyti. Įvertinus savo pajamas ir poreikius galima patiems nusistatyti konkrečią dalį, kurią būtinai kiekvieną mėnesį atsidėsite santaupoms bei investavimui.
Tai padės ugdyti taupymo įprotį ir sekti savo biudžetą. O turėdami daugiau atliekamų pinigų, galėsite atsidėti didesnę dalį“, – teigia pašnekovė. „Kita vertus, vis ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, visgi rekomenduojama siekti, kad taupymui ir investavimui skirta dalis būtų didesnė nei 10 proc., todėl 50/30/20 taisyklė labiau atspindėtų poreikį ateityje sukaupti daugiau.“