Kas nutiko?
Tyrimą pradėti paskatino Baltieji rūmai. Formalus tikslas – Amerikos kompanijų apsauga nuo technologijų vagysčių. Remiantis Intelektualinės nuosavybės vagysčių komisijos (IP Commission) ataskaita, JAV dėl to kasmet netenka iki 600 mlrd. dolerių. Ataskaitos autorių tvirtinimu, pagrindinė nuostolių kaltininkė – Kinija.
Už patikrinimą atsakingas bus JAV prekybos atstovas Robertas Lighthizeris. Jis pranešė, kad, kilus būtinybei, bus imtasi priemonių, „kad būtų apsaugota Amerikos pramonė“. Drauge prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad tyrimas – tai tik pradžia. Pagal 1974 metų Prekybos įstatymo 301 skirsnį, patikrinimas gali atverti kelią sankcijoms (pavyzdžiui, dideliems importo iš Kinijos tarifams). Jas pritaikyti įgaliojamas prezidentas.
Anksčiau 301 skirsnis taikytas aktyviai. Kaip pažymėjo buvęs prekybos atstovybės darbuotojas Warrenas H.Maruyama, tai buvo „rimtas devintojo dešimtmečio ir dešimtojo pradžios prekybos karų ginklas“. Dabar sankcijas reikia suderinti su Pasaulio prekybos organizacija (PPO). Tačiau Baltieji rūmai gali apsieiti ir be to.
„Taip greičiau, – sako buvęs prekybos atstovybės biuro darbuotojas. – Norint suderinti klausimą su PPO, reikėtų laukti kelerius metus.“ Tiesa, jei sankcijos bus įvestos apeinant PPO, Kinija, pasak W.Maruyamos, formaliai gali jas apskųsti – arba paprasčiausiai atsakyti tuo pačiu. Potencialiai tai gali sukelti didelius nuostolius abiem šalims. Kinija – stambiausias JAV prekybos partneris, kasmetinė prekybos apyvarta – daugiau kaip 500 mlrd. dolerių.
Kokios pretenzijos?
Pramoniniu šnipinėjimu JAV kaltina KLR jau seniai. Prieš porą metų FTB pareiškė, kad bylų, susijusių su komercinių paslapčių vagystėmis, skaičius per metus išaugo pusantro karto (pranešime tvirtinta, kad dažniausiai vagystes vykdė Kinija).
Šalys netgi susitarė nepalaikyti ekonominio šnipinėjimo valstybiniu lygiu. Visgi JAV žvalgyba vėliau pareiškė, kad susitarimo nesilaikoma.
Amerikiečiai tvirtina, kad technologijų vagystės – Kinijos strategija, instrumentas, palaikantis ekonominį augimą. Pasak buvusio nacionalinės žvalgybos direktoriaus Denniso C.Blairo, nuo to nukentėjo beveik visų sričių Amerikos kompanijos – automobilių ir chemijos pramonės, aviacijos, programinės įrangos, farmacijos ir t.t. Pekinas visus kaltinimus neigia.
Kaip nukentėjusi nuo vagystės buvo įvardyta „U.S. Steel“ kompanija, stambiausias plieno gamintojas JAV; „Alcoa“, vienas iš stambiausių aliuminio gamintojų; „Westinghouse Electrical Company“, viena iš atominės energetikos lyderių, ir kitos. Pavyzdžiui, „U.S. Steel“ paskelbė, kad Kinijos programišiai pavogė iš jų perspektyvią plieno gamybos technologiją. Jų duomenimis, ji vėliau panaudota Kinijos valstybinės „Baosteel Group“ produkcijoje, kuri vėliau buvo tiekiama JAV. Kinijos kompanija tai neigė.
Kaip Kongreso klausymuose apie komercinį šnipinėjimą liudijo saugumo sferos ekspertas Jenas Weedonas, kinų programišius itin domina perspektyvios kryptys, išskirtos Kinijos vyriausybės dvylikos metų plane – naujos medžiagos, alternatyvi energija, biotechnologijos ir taip toliau. Nacionalinės kontržvalgybos duomenimis, JAV turimų naujausių technologijų gavimo projektas (dar žinomas kaip „Projektas 863“) Kinijoje pradėtas dar devintajame dešimtmetyje.
Pačioje Kinijoje užsienio technologijų (neoficialiais duomenimis, taip pat ir vogtų) tyrimui sukurtas ištisas specialių centrų tinklas. Šalyje užsienio kompanijoms, kuriančioms bendras įmones su Kinija, galioja taisyklės, kuriose iš esmės numatoma prieiga prie jų technologijų. Užsienio verslininkai, kaip pažymėjo verslo Kinijos konsultantas Danas Harrisas, neretai šias sąlygas priėmė, laikydami tai priimtina patekimo į Kinijos rinką kaina.
Kodėl dabar?
Šis D.Trumpo demaršas įvyko Šiaurės Korėjos ir jos branduolinės programos fone. Viena iš versijų – Baltieji rūmai tokiu būdu nusprendė spustelėti Pekiną, tikėdamiesi, kad šis pasinaudos savo įtaka Kinijai, kad gautų iš jos nuolaidų. Paties Trumpo taktika – grasinimo panaudoti jėgą prieš Kiniją – nesuveikė.
Formaliai JAV turi ir kitų priežasčių daryti spaudimą. Į valdžią su protekcionistiniais lozungais atėjęs D.Trumpas ne kartą kaltino Kiniją vagiant iš amerikiečių darbo vietas ir grasino įvesti aukštus tarifus Kinijos eksportui.
Jo administracija inicijavo plieno iš Kinijos ir kitų šalių importo tyrimą. Tyrimo tikslas – nustatyti, ar šių prekių tiekimas gresia nacionaliniam JAV saugumui.
Prieš porą mėnesių į spaudą pakliuvusiomis neoficialiomis žiniomis, Baltuosiuose rūmuose buvo svarstomas 20 procentų tarifo įvedimas plienui ir kai kurioms kitoms prekėms. Tiesa, muitai įvesti nebuvo (kitos šalys, JAV sąjungininkės, eksportuoja daugiau plieno nei Kinija ir Baltiesiems rūmams, vertinant tarifo įvedimo pasekmes, tenka į tai atsižvelgti).
Kaip pažymi Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro ekspertas Scottas Kennedy'is, lig šiol Trumpo administracija vengdavo rimtų konfliktų su Kinija ir apsiribodavo retorika. Tačiau dabartinė situacija, jo nuomone, gali išprovokuoti ir konkrečius veiksmus.
