Pernai buvo išbrauktas arba atidėtas kas šeštas darbas iš daugiau nei 800 darbų turėjusio Vyriausybės programos įgyvendinimo plano.
Šiemet įvyko naujas atidėliojimų raundas, apie kurį garsiai nekalbėta – vasarį iš plano dingo 13 darbų, atidėta – 45, dar 8 darbų apimtis buvo sumažinta, atlikta kitų korekcijų. Iš viso atlikta per 90 pakeitimų.
Vyriausybė ne per seniausiai įsivertino, kad atliko 86 proc. užsibrėžtų darbų, tačiau toks rezultatas pasiektas lyginant jau su planu „po korekcijų“, atliktų pernai ir šiemet.
„Statistiką pasigerinti yra gana nesudėtinga įvairiais būdais: ir terminus nusikeliant, ir iš anksto suplanuojant terminus labai vėlai kažkokiems konfliktiniams klausimams, kurie sunkiai eina. Paskui, jei nepadarai, galima sakyti, kad politinės aplinkybės neleido padaryti. Bet dažniausiai tai ir būna tie darbai, kurie žmonėms patys svarbiausi: aukštojo mokslo srityje, sveikatos apsaugos srityje, finansų srityje“, – vertina Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.
1. Švietimo darbų sąrašas – raudonas nuo taisymų
Jau pernai Vyriausybės plane švietimo srities darbai daugiausia buvo atidėliojami ir braukomi. Vienos plano korekcijos nepakako – šiemet atidėti kiti politinių pokyčių blaškytos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) darbai.
Mokyklų ir studijų institucijų optimizavimas, įgyvendinant Seimo ir Vyriausybės sprendimus, nukeltas iki 2020 m. I ketv., nors pagal pirminį planą darbas turėjo būti baigtas šiemet II ketv.
Mokykloms ir darželiams teks ilgiau palaukti naujų ugdymo programų, kuriose būtų įtrauktas darnus vystymasis, kūrybingumas, emocinis intelektas, verslumas, finansinis raštingumas ir kitos šiam laikmečiui svarbios sampratos. Darbas turėjo būti baigtas pernai, po atidėjimo – 2020 m. II ketvirtį.
Pedagogai ketvirčiu ilgiau lauks metodinės medžiagos rinkinių, skirtų darnaus vystymosi, kūrybingumo kompetencijoms ir STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, dizaino, matematikos) elementams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo srityse – juos planuojama paruošti iki metų pabaigos. Atitinkamai metais pavėlintas ir šių ugdymo elementų įdiegimas – jį numatoma baigti 2020 m. II ketv.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybės vertinimo sistemos baigimas iš pernai III ketv. nukeltas į šiemet II ketv.
Ne tik mokiniai lauks ilgiau. Profesinėms mokykloms ruošiama veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo sistema – iki 2017 m. pabaigos nesuspėta, tad darbas atidėtas iki šių metų pabaigos.
Norite mokytis visą gyvenimą? ŠMSM į tai orientuotas veiklas ir paslaugas plės iki 2020 m. III ketv., nors pirminiame plane buvo numatyta darbą baigti pernai. Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą procesų stebėsenos ir valdymo perkėlimas į elektroninę terpę atidėtas metais ir turėtų būti baigtas šiemet III ketv.
Nauja studijų finansavimo metodika, paremta sutartiniais santykiais su aukštosiomis mokyklomis, atidėta į šių metų III ketv.
Netgi ir atidėjus darbus patikslintame plane, ŠMSM jau vėluoja profesiniai standartai ir modulinės profesinio mokymo programos, studentų socialinės paramos sistemos atnaujinimas, nemokamo aukštojo mokslo bakalauro studijose įgyvendinimas, profesinio mokymo finansavimo metodika, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos koregavimas ir kt. darbai, parodė Vyriausybės ataskaita.
Pripažįsta: suplanuota buvo per ambicingai
Pati ŠMSM aiškina, kad yra keletas vėlavimų priežasčių ir pripažįsta, kad pirminis planavimas buvo gana ambicingas – valios būta, tačiau, pvz., aukštųjų mokyklų jungimui bendruomenės dar nebuvo pasirengusios. Kai kuriais atvejais nebuvo tinkamai įvertintas jau anksčiau suplanuotų ES lėšomis finansuojamų priemonių planas.
„Norint padaryti darbą ne dėl pliusiuko, o dėl to, kad jis turėtų teigiamą pokytį ir būtų naudingas visai sistemai, reikalingas ir platesnis bendruomenės įsitraukimas, ir tinkamas pasirengimas. Tam reikia daugiau laiko. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad ugdymo programų parengimo pirkimas yra netinkamas būdas, pirkimas buvo nutrauktas, ugdymo programų rengimas tapo plačių švietimo bendruomenės diskusijų objektu.
Nes dėl to, ko mokysime, turi nuspręsti ne siauras ratelis, o sutarti švietimo bendruomenė, visuomenė. Manome, kad geriau vieną kartą padaryti atsakingai, neskubotai, negu paskui kelis kartus perdaryti, juo labiau, kad suplanuoti darbai ir permainos svarbios visai sistemai“, – sako ŠMSM viceministras prof. Valdemaras Razumas.
ŠMSM skaičiuoja, kad yra atsakinga už 113 Vyriausybės programos darbų, iš jų 80 – įvykdyta, 25 vykdomi, 8 vėluoja.
„Dar turime kone tiek pat priemonių, kur padedame įgyvendinti kitoms ministerijoms, nesame pagrindiniai rengėjai. ŠMSM yra lyderė pagal suplanuotų LRV darbų skaičių. Vyriausybės programoje numatyti veiksmai švietimo ir mokslo srityje apima esmines pertvarkas visose sistemos grandyse – nuo priešmokyklinio ugdymo iki mokslo ir studijų institucijų pertvarkos, tad natūralu, kad jų įgyvendinimas reikalauja ir didelių finansinių, ir laiko sąnaudų“, – sako V.Razumas.
Anot jo, liko ypač ambicingi darbai, kuriems reikės ne tik žmogiškųjų, bet ir papildomų finansinių resursų, pavyzdžiui, nemokamo bakalauro įvedimas, pameistrystės plėtra.
„Dabar suplanuota kaip įmanoma realiau, nors darbų apimtys tikrai labai didelės, o įgyvendinimas priklauso ne tik nuo vienos institucijos“, – viliasi darbus įgyvendinti V.Razumas.
2. Krašto apsaugos infrastruktūra, laivas, oro gynyba – bus vėliau
Daug Krašto apsaugos srities darbų, pagal pirminį Vyriausybės planą, turėjo būti pabaigti jau pernai, tačiau jų nespėjus atlikti, pakoreguotas pats planas.
Pavyzdžiui, pernai turėjo būti parengtas personalas ir infrastruktūra priimti pėstininkų kovos mašinas viename batalione. Šiemet toks darbas pakeistas – pratęstas iki 2019 m. pabaigos, ir numatyta, kad bus parengta tik dalis infrastruktūros (sandėliai, simuliacinių sistemų pastatas).
Pernai jau turėjo būti parengta ir infrastruktūra, skirta V klasės atsargų ir sąjungininkų ginkluotės ir karinės įrangos saugojimui. Darbas nukeltas iki 2020 m. III ketv.
Vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemos įsigijimas ir modernizavimas pagal pirminį planą turėjo būti baigtas šiemet. Darbas dabar atidėtas iki kitų metų trečio ketvirčio.
Iki šių metų pabaigos motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ turėjo būti parengta nuolatinė infrastruktūra naujiems kariniams vienetams pritraukiant privačias lėšas. Darbas ne tik atidėtas iki kitų metų III ketv., bet ir skamba kitaip – nebe infrastruktūros „įrengimas“, o „inicijavimas“.
O iš karinės infrastruktūros įrengimo Rokantiškėse 2020 III ketv., pakoreguotame plane taip pat teliko „įrengimo inicijavimas“.
Daug kalbama apie daugiafunkcio paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo laivo įsigijimą – šis laivas pagal planą jau turėjo plaukioti šiemet I ketvirtį. Pakoregavus planą tikimasi, kad iki metų pabaigos bus baigtas laivo „gamybos inicijavimas“.
Krašto apsaugos ministerija planą koregavo ir pernai: atidėtas infrastruktūros parengimas Rukloje, Gaižiūnų poligone ir kt. Laivo pirkimas, kuris dabar atidedamas, į planą buvo įtrauktas tik pernai.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) paaiškina, kad dažniausios terminų atidėjimo priežastys: ilgas susijusių reikalingų teisės aktų rengimo ir priėmimo procesas; ilgesni viešųjų pirkimų procesai dėl skiriamo didesnio dėmesio krašto apsaugos sistemos pirkimų skaidrumui ir kokybei, vardija KAM.
Viešuosius pirkimus kartais stabdo ir vangus tiekėjų noras dalyvauti konkursuose, teikiami pasiūlymai didesne nei rinkos kaina, pretenzijos ir skundai, kai kuriais atvejais – netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, vėluojantis infrastruktūros objektų techninių projektų rengimas dėl projektuotojų kaltės ir pan.
Anot KAM, nebuvo tokių darbų, kurių terminai būtų nukelti daugiau nei vieną kartą, o patikslinus terminus darbai nebevėluoja.
„Nepaisant aukščiau išvardintų objektyvių veiksnių, kurie įtakoja suplanuotos veiklos (ypatingai infrastruktūros gerinimo projektų) vykdymą, Vyriausybės plano veiksmus KAM planuoja įgyvendinti plane patikslintais terminais“, – ramina ministerija.
Iš numatytų 60 darbų, KAM jau įgyvendino 21 veiksmą, 39 tęsia, pagal dabartinį planą vėlioja vienas veiksmas „NATO oro policijos misijos sąlygų pagerinimas įrengiant naują infrastruktūrą Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje“.
3. Vyriausybė pažadėjo susiefektyvinti – ateičiai
Pati Vyriausybė kadencijos pradžioje žadėjo savo veikloje daugiau efektyvumo ir tam numatė konkrečių darbų: diegti „Lean“, kompetencijų centrą kaštų ir naudos analizei, ministerijų miestelį ir pan. Dabar darbai atidėliojami.
„Lieknos Vyriausybės“, veikiančios pagal „Lean“ metodus, dabar teks laukti iki kadencijos pabaigos 2020 m. III ketv., nors anksčiau ketinta tai padaryti šiemet pirmą pusmetį.
Ministerijos ketino persikelti į bendras naujas patalpas iki 2021 m. IV ketv. Darbas pakoreguotas ir iki kitų metų III ketv. planuojama konkurso būdu atrinkti geriausią ministerijų miestelio architektūrinį pasiūlymą, pradėti projektavimo darbus, tiesa, už šį darbą atsakinga Finansų ministerija.
Vyriausybė įgyvendino pažadą įsteigti Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą, tačiau tenka atidėlioti pačių funkcijų integravimą centre. Tas funkcijas, kurioms reikia naujų IT sprendimų, integruoti ketinama iki 2020 m. III ketv., nors pagal pirminį variantą darbas jau turėjo būti baigtas.
„Įrodymais grįsto valdymo kompetencijų centro, kuris atliktų kaštų ir naudos analizę strateginiais klausimais ar kitus sisteminius vertinimus, įkūrimas“ – dar vienas ambicingas darbas buvo suplanuotas pabaigti pernai II ketv. Naujausiame plane darbas nukeltas iki šių metų pabaigos ir nevėluoja.
Toks pats likimas ištiko ir „naują strateginio planavimo dokumentų sistemos modelį“ – tikimasi baigti jį šiemet, nors jis jau turėjo veikti.
Vyriausybė kukliai komentavo, kodėl atidedami viešojo sektoriaus efektyvumui skirti darbai.
„Vyriausybės prioritetai nesikeičia. Numatyta iki kadencijos pabaigos toliau vykdyti užsibrėžtus darbus tiek siekiant optimizuoti viešąjį sektorių, tiek vykdant kitas struktūrines reformas. Iš esmės programa nėra trumpinama, buvo įvestos tik nežymios, esmės nekeičiančios – laikmečio padiktuotos korekcijos. Apie priemonių realizavimo atidėliojimą šiuo metu netenka kalbėti, nes iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos dar liko daugiau nei metai“, – teigiama Vyriausybės kanceliarijos pateiktame komentare.
Žadama, kad esamas planas iš esmės bus realizuotas, o numatyti terminai pagrįsti situacijos analize ir turimomis sąnaudomis.
„Pagrindiniai darbai – tolesnis socialinės atskirties mažinimas, reformos švietimo, sveikatos, valstybės turto valdymo ir kitose srityse“, – komentuoja Vyriausybė.
Regionai taip pat laukia žadėtų sistemų. Valstybės, regionų bei savivaldos strateginio planavimo dokumentų bei teritorinio planavimo dokumentų integravimas į bendrą strateginio planavimo sistemą buvo suplanuotas 2018-aisiais. Po Vyriausybės plano korekcijų šis darbas pratęstas iki 2019 m. pabaigos.
Finansų ministerija turėjo pernai nustatyti savivaldybėms iš biudžeto skiriamų lėšų valdymo ir kontrolės sistemos principus – apimant siekiamų rezultatų stebėjimą ir atsiskaitymą už pasiektus rezultatus. Dabar tikimasi darbą pabaigti iki šių metų pabaigos.
Atidėta ir dar viena informacinė sistema, skirta priežiūros institucijoms.
Iš užsienio sugrįžę Lietuvos piliečiai ir pritraukti aukštos kvalifikacijos užsienio specialistai vis dar neras jų ir šeimų integravimo modelio, kuris turėjo veikti pirmą ketvirtį – atidėta iki metų pabaigos.
Iki naujų rinkimų atidėta paskatų sistema aukštos kvalifikacijos specialistams pritraukti. O įmonės ilgiau turės palaukti motyvacinės sistemos investuoti į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.
4.Kultūra strigusi „ant popierių“
Kultūros ministerija buvo užsimojusi iki 2018 m. I ketv. turėti paruoštą Lietuvos kultūros strategiją. Strategija patvirtinta tik šiemet II ketvirtį, planas atitinkamai pakoreguotas, vadinasi, darbas nevėluoja.
O Strategijos įgyvendinimo planas turėjo būti baigtas pernai – po korekcijų numatoma darbą baigti iki šių metų pabaigos. Taip pat atidėtas Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas į šiemet III ketv., vietoje 2017 m. pab.
Kultūros darbuotojams iki 2018 metų antro ketvirčio buvo pažadėtas bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų (gebėjimų) tobulinimo modelis – jo įgyvendinimas nukeltas į antrą šių metų ketvirtį.
Kultūros įstaigų veiklos kokybės vertinimo sistema atidėta pusmečiu.
„Kultūros ministerija siekia rengiamų strateginių dokumentų tvarumo – laikomės pozicijos, kad bendrosios kultūros politikos nuostatos ir principai turi būti harmoningai atspindėti visuose šiuo metu rengiamuose valstybės ilgalaikio planavimo dokumentuose. Ministerija siekia kultūros demokratizacijos: kultūros sektoriaus kuo didesnio įtraukimo į sprendimų formavimo procesus, o tam reikia rengti papildomas diskusijas, susitikimus, apklausas, kurie reikalauja papildomų laiko sąnaudų“, – aiškina savo veiklą ministerija, pabrėždama, kad siekiama užtikrinti aktyvų visuomenės ir suinteresuotų šalių įsitraukimą.
Be to ministerija pabrėžė, kad šiuo metu minėto įstatymo projektas jau parengtas, strategija jau patvirtinta.
„Iš esmės tai tikrai yra patys pagrindiniai šių metų ir apskritai šios Vyriausybės Kultūros ministerijos kompetencijos darbai ir visi jie yra smarkiai pasistūmėję – tikėtina iki metų pabaigos bus parengti galutinai“, – patikina ministerija.
Žiniasklaidai buvo žadamas naujas „Pilietiškai ir kultūriškai atsakingos bei pliuralistinės žiniasklaidos skatinimo modelis“, jis turėjo veikti jau pernai trečią ketvirtį. Peržiūrint planą darbas atidėtas į 2019 m. II ketv., tačiau iki šiol Seime jis dar nebuvo priimtas.
5. Planas nusikratyti melioracijos sistemų neišdegė
Vyriausybė buvo užsimojusi melioracijos statinių valdymą, finansavimą ir teisinius santykius pertvarkyti taip, kad valstybei priklausančių statinių dalis iki 2020 metų kristų iki nulio procentų.
Atnaujintame plane panašu, kad tai nebepavyks. Vietoje nulio, 2020 metais valstybė ir toliau valdys 34 procentus melioracijos statinių, rodo pakoreguotas rodiklis.
Numatytas Melioracijos įstatymo pakeitimas, kuris turėjo būti baigtas dar pernai, nukeltas iki šių metų III ketv. Nauju įstatymu ketinama įteisinti naują melioracijos statinių valdymo, finansavimo ir teisinių santykių pertvarkymo modelį.
6. Balsavimo internetu idėja gyva, bet atidėta iki kadencijos pabaigos
Vyriausybė kadencijos pradžioje buvo užsimojusi sukurti balsavimo internetu informacinę sistemą, taip pat parengti ir priimti tam reikalingus įstatymus.
Visi įstatymai turėjo būti priimti iki šių metų pabaigos, o sistema sukurta iki šiemet pirmo pusmečio.
Dabar šie Teisingumo ministerijos darbai nukelti iki 2020 m. III ketvirčio – tuomet vyks ir nauji Seimo rinkimai, bet neaišku, ar sistemos jau veiks.
7. Valstybinių pensijų peržiūra – analizuojama, bet nevyksta
15min jau rašė apie poreikį peržiūrėti valstybinių pensijų sistemą, kuri netgi 45 metų sulaukusius asmenis paverčia pensininkais.
Vyriausybės plane tam buvo numatytas darbas „Valstybinių pensijų sistemos sistemiškas įvertinimas ir pasiūlymų dėl jos tobulinimo pateikimas“, jį ketinta baigti pernai I pusmetį, o dabar terminas nukeltas į 2019 m. III ketvirtį, darbą atlieka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM)
Įgyvendinant šią priemonę, SADM dalyvavo projekte, kuris finansuojamas EK paramos struktūrinėms reformoms lėšomis.
„Projektas prasidėjo 2017 m. balandžio mėnesį ir truko iki 2018 m. lapkričio. EK samdyti ekspertai atliko aktuarinius skaičiavimus ir pateikė siūlymus dėl valstybinių pensijų sistemos pertvarkos. Pensijų sistemos įvertinimas ir siūlymai, kaip ją pertvarkyti, buvo pristatyti viešame renginyje 2018 m. lapkritį, į kurį buvo pakviestos suinteresuotos institucijos, Seimo nariai, profsąjungų atstovai.
Pagal ekspertų siūlymus SADM suformulavo esminius siūlymus, kaip reikėtų keisti valstybinių pensijų sistemą. Kai bus apsispręsta dėl teisės aktų projektų rengimo, konkrečios nuostatos bus derinamos su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene“, – su geriausiais linkėjimais komentuoja SADM.
SADM pratęsė vaiko pinigų teisinio reguliavimo tobulinimą, užtikrinant išmokų nuoseklų didinimą iki pat 2020 m. III ketv. Koalicijos sutartyje numatyta kitąmet vaiko pinigus didinti.
Dalį darbų Vyriausybės plane SADM išbraukė ar atidėjo, kadangi jie dubliavosi ar dengė vienas kitą, taip pat atsižvelgiant į visumą.
„Priemonės „Žmonių su negalia įgalinimo ir jų savarankiško gyvenimo skatinimas, diegiant bendruomenėje paslaugas, atitinkančias jų individualius poreikius“ atsisakyta, nes matome, kad du veiksmai dubliuoja vienas kitą, kas pastebėta įvertinus prasidėjusį atitinkamų veiksmų įgyvendinimą“, – paaiškina SADM.
Atitinkamai koreguoti socialinei integracijai skirti kiti darbai, darbas „paskatų sistemos, užtikrinančios nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių teikiamų paslaugų kokybės gerėjimą“, prijungtas prie „laipsniško viešųjų paslaugų perdavimas nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms“
Darbo „Teisinių, techninių ir organizacinių priemonių sukūrimas bei įgyvendinimas, užtikrinant nevyriausybinių organizacijų sektoriaus skaidrumą ir viešumą“ terminas atidėtas, ilgiau užtrukus diskusijoms dėl Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo, paaiškino SADM.
8. Energetikoje vienus darbus keičia kiti, o Kruonyje štilis
Energetikos ministerija savo darbus koregavo taip, kad pasikeitė ne tik datos, bet ir patys darbai.
Pavyzdžiui, ketina iki šių metų pabaigos pasiekti sutarimą dėl Lietuvai palankios desinchronizacijos nuo IPS/UPS sistemos. Dabar darbas skamba: „Užbaigti LitPol Link jungties išplėtimo projekto rangos darbai“ iki 2020 m. pabaigos.
Vietoje „Techninių ir kitų susijusių sinchronizacijos reikalavimų įgyvendinimo“ iki 2020 m. III ketv., ministerija įrašė „Atlikta HVDC jūrinio kabelio ir keitiklių stoties įgyvendinimo studija“ iki kitų metų pirmo pusmečio pabaigos.
Kai kuriuos darbus ministerija paankstino, pvz., izoliuoto darbo bandymą ir ENTSO-E sinchronizacijos sąlygų katalogo išdavimą.
Kruonyje veikianti hidroakumuliacinė elektrinė jau turėjo sulaukti sprendimų dėl plėtros, tačiau jie atidėti iki metų pabaigos – ankstesnis planas dėl naujo 5 bloko projekto papildytas galimybe modernizuoti 4 bloką.
Energetikos kompetencijų centro ir duomenų bazės sukūrimas, kuris turėjo būti baigtas pernai, atidėtas iki šių metų pabaigos.
9. Išbraukė „Savarankiško gyvenimo namų koncepciją“
Sveikatos apsaugos ministerija iki šių metų pirmo ketvirčio buvo užsibrėžusi vyresnio amžiaus žmonėms įdiegti „Savarankiško gyvenimo namų koncepciją“, derinant su teikiamomis integralios pagalbos paslaugomis, taikant mobilias komandas ir medicinines technologijas. Naujausiame plane šio darbo atsisakyta.
Taip pat išnyko ir vyresnio amžiaus žmonių „Slaugos ir sveikatos paslaugų kooperatyvų diegimas“, kuris turėjo būti įvykdytas pernai. Vietoje to numatoma iki šių metų pabaigoje diegti integruotas socialinių ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybėse.
Iš plano išbrauktas darbas įteisinti bendrinę tabako gaminių pakuotę, reglamentuoti tabako gaminių pardavimą tiesiogiai neprieinamu būdu ir numatyti nerūkymo zonų plėtrą. Mažesnę iniciatyvą jau parengė Seimo nariai, siekiantys uždrausti rūkymą balkonuose.
10. Atsisakyta sistemų ir modelių
Naujausiame plano atnaujinime Vyriausybė atsisakė ir nebekurs „Grėsmių ir krizės veiksnių stebėsenos sistemos“, kurią baigti buvo numatyta pernai I ketv. Tuo metu ketinta pabaigti ir institucijų, dalyvaujančių krizių prevencijos ir valdymo veikloje, funkcijų perskirstymas pagal patvirtintą modelį – šis darbas taip pat išbrauktas iš plano.
Dar vienas darbas, kurio atsisakyta – „Valstybės valdomų elektroninių ryšių tinklų organizacinio ir teisinio modelio sukūrimas“.
Dar vienas „Integruotos tarpinstitucinės krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos modelis“ kurtas ilgiau, nei planuota anksčiau – vietoje 2017 m. pabaigos termino, pratęsta iki 2019 m. II ketv.
Pernai rinką turėjo pasiekti „Informacinių ir ryšių technologijų srityje vykdomų viešųjų pirkimų gairės“ – darbo atsisakyta.
I.Šimonytė: kai priemonių šimtai, sunku pamatyti rezultatą
I.Šimonytė dar tvirtinant Vyriausybės planą 2017 m. vasarį pasigedo prioritetų ir kalbėjo, kad į planą „institucijų žmonės surašė daug visko, ką žino“, tokios nuomonės ji laikosi ir dabar.
„Kai užduoti paprastą buitinį klausimą, o kas dabar iš to plano yra paprastam Lietuvos žmogui, tai nelabai galiu ką sugalvoti. Vyriausybė stengiasi daryti, išsikėlė tikslus dėl pajamų nelygybės ir taip toliau, bet nėra aišku, kaip konkrečios priemonės tą tikslą veikia. Ir kai tų priemonių yra šimtai, na tai tokiam plane daug kakofonijos, daug veiksmo ir to rezultato pamatyti yra sunkiau“, – vertina I.Šimonytė.
Jos nestebina, kad daug darbų plane tenka koreguoti jau įgyvendinimo metu.
„Visą laiką būna programų keitimų, taip pat ir kitose Vyriausybėse, ir mūsų Vyriausybėje buvo, visokių aplinkybių susiklosto ir kartais tikrai objektyviai kažko neįmanoma padaryti. Bet tikrai žinau, kad kai tas priemonių planas buvo tvirtinamas, buvo pritrenkiantis daugelis įvairiausių priemonių, kurios labai sunkiai susiveda į kokį nors vieną didelį rezultatą, kuris būtų žmonėms svarbus. Žmonėms yra vienodai, ar bus pakeistas koks nors nutarimas nr. 358“, – kalba I.Šimonytė.
Ji pažymi, kad problema kyla „iš ministerijų aparatų“.
„Kaip paprastai atrodo tokių planų rašymas – juos visada parašo tarnautojai ir tiesiog žmonės sumeta, ką žino, ką anksčiau rašė, ką galvojo, kas į temą, ir tada planas susimeta į didelę kakofoniją. O atėję politikai paprastai nelabai ir žino, kažką žino, ir nori padaryti, kad visiems būtų gerai. Nesvarbu, ar Vyriausybė kairė, ar dešinė ar vidurinė. Pati daug metų dirbau valstybės tarnautoja, tai labai gerai žinau tą virtuvę“, – paaiškina I.Šimonytė.
Opozicijos atstovė pripažįsta, kad plane yra ir programinių nuostatų, tačiau ją stebina, kad svarbesni darbai dažniau suplanuoti pabaigti vėlai – 2019 ar 2020 metais, baigiantis kadencijai.
„Jeigu mes ir šitai įvertinsime, na tai tuomet pagalvokime iš realizmo pozicijų, kiek šansų yra, kad dabar bus galima per paskutinius likusius metus padaryti kokius nors prasmingesnius sprendimus, turint mintyje Seimo konjunktūrą ir politinį lauką, kuris dabar yra. Turbūt tie darbai taip ir liks, kažkas juos paveldės“, – sako I.Šimonytė.
Politikė paaiškina, kad ne Vyriausybės kaltė, jog planas kupinas smulkmenų – jos kyla natūraliai iš biurokratinio darbo logikos, kai „žmonės iš geros valios surašo viską, ką žino“ ir stengiasi pateikti kuo platesnius planus įskaitant netgi „mikrovadybą“.
„O kadangi nėra tokio reiklaus politinio lygmens, kuris galėtų pasakyti, kad tas ar anas nesvarbu, ar galbūt yra ne į temą, ar per menka, tai viskas sugula į priemonių planus, ir jie dėl to tokie griozdiški“, – teigia politikė.
Ji pastebi, kad ir dauguma priemonių suformuluotos taip, kad kaip jas beįgyvendinsi – bus galima teigti, kad darbas padarytas.
„Pavyzdžiui, atlikti mokesčių reformą. Na tai padarei kažką mokesčiuose, pamakalavai, atlikai reformą? Atlikai. O tuomet klausimas, ar tai iš tikrųjų yra tie sprendimai, kurie ilguoju laikotarpiu Lietuvos ekonomikai ir visuomenei naudingi. Na tai Vyriausybė iki užkimimo sakys, kad taip, o aš sakysiu, kad ne, ir viskas. Bet priemonė tarsi įvykdyta, ir mes čia galima visiškai skirtingai žiūrėti į tai, koks rezultatas turėjo būti“, – apibendrina I.Šimonytė.