1. MMA augs iki 730 eurų
Nuo sausio 1 dienos minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje pakils bene sparčiausiai per pastarąjį dešimtmetį – 88 eurais, arba 13,6 proc., iki 730 eurų prieš mokesčius.
Atskaičius mokesčius liktų 518 eurų, tačiau kadangi didėja ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), į rankas gyventojai gaus daugiau – 533 eurus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skaičiuoja, kad uždirbančiųjų minimalų atlyginimą pajamos į rankas dėl MMA ir NPD didinimo iš viso paaugs 65 eurais.
Tad piniginės kitąmet papilnės maždaug 127 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
Uždirbančiųjų minimalų atlyginimą pajamos į rankas dėl MMA ir NPD didinimo iš viso paaugs 65 eurais.
„Sodra“ priduria, kad dėl MMA augimo jau nuo vasario išaugs ir nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. MMA – vadinasi, 2022 metais ši dalis bus 169,87 eurų (2021 metais – 149,39 eurų).
Tiesa, Trišalė taryba, į kurią deleguoti profsąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai, dėl MMA augimo nesutarė. Darbdaviai tokiam atlyginimų kėlimui priešinosi, vadindami jį mokesčių kėlimu.
Dėl to, ar reikia kelti MMA, ar ne, nesutarė net ekonomistai. „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė 15min anksčiau yra teigusi, kad nors MMA kėlimo svarstymai šiemet tikrai turi daugiau argumentų „už“ nei prieš keletą metų, kuomet nebuvo jokio infliacinio spaudimo, 14 proc. augimas yra didelis šuolis.
2. NPD kilimą pajus 70 proc. gyventojų
Nors iš pradžių valdantieji į prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) žvelgė skeptiškai, galiausiai šiam pokyčiui pritarta.
Nuo sausio NPD didėja 60-čia eurų – iki 460 eurų, tačiau šį ūgtelėjimą pajus tik uždirbantys iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, kuris 2022 m. sieks 1678 eurus.
Dar labiau didės NPD neįgaliesiems – nuo 645 iki 740 eurų bei riboto darbingumo asmenims: atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų. Šiuo metu NPD neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims siekia 645 eurus arba 600 eurų, priklausomai nuo neįgalumo/darbingumo lygio.
Nusprendus NPD padidinti tik iki vieno vidutinio atlyginimo uždirbantiems asmenims, ekspertai kritikavo, kad pamiršta buvo vidurinioji klasė. Tuo tarpu Finansų ministerija argumentuoja, kad naudą pajus didžioji dalis Lietuvos, nes iki vidutinio darbo užmokesčio uždirba trys ketvirtadaliai.
Net 70 proc. lietuvių uždirba iki 1600 eurų prieš mokesčius, arba 1013 eurų į rankas, rodo Statistikos departamento duomenys. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis 2021 metais siekė apie 1566 eurus prieš mokesčius, tad į rankas vidutinę algą uždirbantis gyventojas gavo mažiau nei tūkstantį eurų (994 eurus).
3. Pensijos augs 50-čia eurų
Vidutinė senatvės pensija 2022 metais didės 50-čia eurų: nuo 414 iki 465 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 48 eurais: nuo 441 iki 489 eurų.
Seimas 2021 metais patvirtino naują pensijų indeksavimo mechanizmą, pagal kurį papildomai indeksuojama individuali pensijos dalis ir nepriklausomai nuo stažo suvienodinama bendroji pensijos dalis. Tad asmenims, turintiems nuo minimalaus iki būtinojo stažo, bus mokama visa bazinė pensija, o ne jos dalis, proporcinga turimam stažui. Taip bent minimalų stažą turintiems pensininkams įvestos pensijos „grindys“.
Didžiausią poveikį pajus mažiausias pensijas gaunantys bei daugiau įmokų sumokėję pensininkai, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Spartesnis pensijų indeksavimas ir papildomas procentas galios tol, kol vidutinė senatvės pensija pasieks 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, arba kol pagyvenusių asmenų skurdo rizikos lygis sumažės iki 25 proc. Skaičiuojama, kad vidutinė pensija 50 proc. VDU turėtų pasiekti jau 2024 metais ir būti 544 Eur, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2024 m. sieks iki 576 eurų.
Nuo 2022 metų pradžios didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, kartu 5 proc. didėja ir šalpos pensijų bazė, nuo kurios skaičiuojamos šalpos senatvės pensijos. Šios pensijos yra mokamos minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams.
4. Vienišo asmens išmoką gaus penkis kartus daugiau žmonių
Nuo 2022 metų pradžios 32 eurų dydžio vienišo asmens išmoką gaus visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės. Tad palyginus su 2021 metais ją gaus beveik penkis kartus daugiau šalies gyventojų – ji priklausys apie 280 tūkst. žmonių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad vienišo asmens išmoka bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo, o pirmosios išmokos ir susidariusi nepriemoka pasieks gavėjus ne vėliau kaip kovo mėnesį.
Be to, nuo 28,63 eurų iki 32 eurų didės našlių pensijos bazinis dydis.
5. Augs medikų, pedagogų, policininkų atlyginimai
Nuo 2022 metų didėja atlyginimai biudžetinių įstaigų darbuotojams.
Medikų darbo užmokestis vidutiniškai augs 6 procentais, pedagogų (ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojų) pareiginės algos didės 10 procentų. Dar vidutiniškai 2,5 proc. atlyginimai augs dėl didesnio veiklos sudėtingumo ar darbo krūvio.
Švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga išaugs 10 proc., auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – vidutiniškai 11,5 proc., o mokyklų vadovaujančių darbuotojų – 19,7 procento.
Mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų bei neakademinių darbuotojų piniginės taip pat papilnės, nes jų atlyginimai vidutiniškai pakils 12,5 proc.
Nuo 12 iki 52 eurų į rankas daugiau uždirbs ir valstybės tarnautojai, kuriems bazinis pareiginės algos dydis augs nuo 177 iki 181 euro.
Daugiau pajamų taip pat gaus pareigūnai. Kaip rašė BNS, pirminės grandies pareigūnų vidutinis darbo užmokestis į rankas kitais metais turėtų didėti vidutiniškai 102 eurais – dėl to visose vidaus reikalų sistemos įstaigose atlyginimas viršytų 1 tūkst. eurų.
Tuo metu vidurinės grandies pareigūnų vidutinis darbo užmokestis į rankas augs vidutiniškai 109 eurais. Policijos departamente jis pasieks apie 1360 eurų atskaičius mokesčius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente – 1288 eurus, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje – 1376 eurus, Viešojo saugumo tarnyboje – 1297 eurus, Finansinių nusikaltimų turimo tarnyboje – 1508 eurus.
6. Atlyginimas – tik į kortelę
Nuo sausio įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, kuriais panaikinama galimybė darbo užmokestį mokėti grynaisiais. Tiek darbo užmokestis, tiek kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos, turės būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą jo mokėjimo sąskaitą.
Vienintelė išimtis, kurią numato naujoji tvarka – jūrininkų darbo užmokestis.
7. Brangs dujos ir elektra
Nors nemažai daliai gyventojų pajamos šiek tiek padidės, 2022-aisiais Lietuvos gyventojams teks daugiau atseikėti komunaliniams mokesčiams, nes brangs ir elektra, ir dujos.
Daugumai reguliuojamų vartotojų – maždaug milijonui – nuo sausio elektra pirmąjį pusmetį brangs apie 10 proc., gamtinės dujos, priklausomai nuo suvartojimo, – 27–36 procentais.
„Ignitis“ skaičiuoja, kad statistinio namų ūkio, per mėnesį sunaudojančio apie 127 kWh elektros, išlaidos vidutiniškai padidės apie 1,9 euro. Tuo tarpu dujų brangimas pinigines palies labiau – vidutinė mėnesio sąskaita gyventojams, dujas naudojantiems maistui gaminti, išaugs 78 centais, o namų šildymui – daugiau kaip 14 eurų.
„Ignitis“ teigimu, elektros kainų didėjimui daugiausiai įtakos turėjo kainų augimas biržoje, o dujų – didėjanti dujų paklausa atsigaunant pasaulio ekonomikai, nepakankamai užpildytos Europos dujų saugyklos artėjant žiemai bei dujų trūkumas rinkoje.
Siekdamas amortizuoti energetinių išteklių brangimą gyventojams, Seimas priėmė įstatymų paketą, kuriuo numatyta dujų kainų augimą vartotojams išdėstyti iki penkerių metų ir pusmečiui atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo terminą.
8. Kompensacijas už šildymą gaus daugiau gyventojų
Brangstant energetiniams ištekliams, brangsta ir šildymas, tad siekiant palengvinti gyventojams tenkančią naštą nuo sausio į kompensaciją už būsto šildymą galės pretenduoti didesnis skaičius nepasiturinčių žmonių.
Skaičiuojama, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją kitąmet papildomai įgis apie 15 tūkst. žmonių, o iš viso šią kompensaciją gaus apie 110 tūkst. žmonių.
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2022 metais dvigubai didės valstybės remiamų pajamų dydis (VRP), kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti.
Nepasiturintiems gyventojams bus kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tad nuo kitų metų kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų įskaitant ir senjorus.
Pavyzdžiui, vienas gyvenantis senjoras gauna 489 eurų senatvės pensiją turint būtinąjį stažą. Pritaikius naują metodiką, jis pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 10,2 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv./m) jam bus kompensuojamos 100 proc.
Jei, pavyzdžiui, dviejų senjorų šeima bendrai gauna 978 eurus senatvės pensijos turint būtinąjį stažą, už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 46,2 euro.
9. Auganti infliacija
2021 metais įsismarkavusi infliacija, grasinanti sukauptoms santaupoms, niekur nesitrauks ir 2022 metais. Lietuvos bankas, rugsėjį prognozavęs, kad vidutinė infliacija 2022-aisiais sieks 2,6 proc., metų pabaigoje savo prognozes pakeitė ir tikisi augimo iki 5,1 proc.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad infliacijos kilimą lemia ir visame pasaulyje brangstantys energetiniai ištekliai, ir logistikos grandinių sutrūkinėjimas. Vis dėlto jis laikosi nuomonės, kad šis infliacijos augimas – laikinas, o antrąjį pusmetį kreivė turėtų pasukti žemyn.
10. Brangs alkoholis ir tabakas
Seimas 2021 metais apsisprendė trejiems metams padidinti akcizus alkoholiui ir rūkalams. Dėl šių pokyčių labiausiai brangs stiprusis alkoholis, augs įvairių tabako gaminių kainos.
Pavyzdžiui, vynuogių vynas (virš 8,5 laipsnių stiprumo) kasmet brangs po 10–12 centų, o už stipriuosius gėrimus – pusę litro degtinės, trauktinės, brendžio, stipraus likerio teks sumokėti 32–36 centais daugiau.
Mažiausiai brangs alus (5,5 laipsnio stiprumo) – po 2–3 centus kasmet, o kraftiniam alui bus taikoma lengvata – 50 proc. tarifo.
Tuo tarpu iš tabako gaminių cigarečių pakelis brangs po 17–20 centų kasmet, kaitinamojo tabako produktai – po 27–47 centus ir t.t.
Iš alkoholio akcizų į valstybės biudžetą 2022 metais papildomai nubyrės 17,3 mln. eurų pajamų, iš tabako – apie 12 mln. eurų.
