Nors Seimas garsiai atmetė Vyriausybės mokesčių pasiūlymus, kurie leistų surinkti daugiau pinigų, kita ranka prašo išleisti dar daugiau. Netruko nė mėnuo, kai į biudžetą prirašyta siūlomų išlaidų dar už 330 milijonų eurų, lygiagrečiai išlieka pageidavimai smarkiau didinti vaiko pinigus ar pensijas.
Daugiausia Seimo nariai pageidauja padidinti algas mokytojams, pareigūnams, didinti išlaidas švietimui. Kaip ir kasmet, atskirų apygardų politikai pageidavimais bando išpešti naudos saviems rajonams.
15min jau rašė, kad nors kasmet Seimo narių pageidavimai garsiai atmetami, vėliau dalis jų atranda vietą tarp Valstybės investicijų programos“ (VIP) eilučių.
Ne visi parlamentarai lėšų tik prašo. 15min jau rašė, kad liberalai daug pasiūlymų nukreipė nurėžti lėšų nuo prezidentūros, Lietuvos banko, ministerijų, ar sutaupyti kitur.
Daugiausia prašo mokytojams
Patį didžiausią papildomą norą užregistravo liberalas Gintaras Steponavičius su konservatoriumi Vytautu Juozapaičiu. Jie siūlo mokytojų atlyginimų koeficientų didinimui papildomai skirti 52 milijonus eurų.
„Koeficientų didinimas yra aiškus ir objektyvus būdas visiems pedagogams didinti atlyginimus. Siūlome koeficientus didinti jau nuo 2020 m. sausio 1 d.“, – rašo parlamentarai.
Jie siūlo mokytojų algas didinti etapais, 5 procentais metų pradžioje, ir dar 5 procentais – rugsėjį.
Tam reikalingų lėšų siūloma paimti iš Finansų ministerijai skirto finansavimo.
Pasigenda melioracijos įrenginių finansavimo
30 milijonų eurų melioracijai – antras didžiausias pageidavimas, kurį užregistravo daugiausia Seimo ūkininkai: liberalai Jonas Varkalys, Juozas Baublys, valstiečiai Andriejus Stančikas, Algimantas Kirkutis, Juozas Varžgalys, Levutė Staniuvienė, socialdarbietis Petras Čimbaras, Darbo partijos atstovas Valentinas Bukauskas.
Anot jų, lėšų reikia melioracijos statinių priežiūrai, remontui ir rekonstravimui.
„Lietuvos valstybei priklauso daugiau kaip 50 000 km magistralinių melioracijos griovių, kurių nusidėvėjimas siekia 87 proc., ir per 72 000 km drenažo rinktuvų, kurių nusidėvėjimas – 63,8 proc. Atlikus melioruotų žemių, melioracijos statinių įvertinimą buvo nustatyta, kad labai blogos būklės plotų yra 222 400 ha. Jie užmirkę, užpelkėję, apaugę miškais, krūmynais“, – rūpinasi parlamentarai.
Pasak jų, skiriant nepakankamą finansavimą, ilgainiui veikiančių melioracijos statinių neliks. Kol nėra finansavimo modelių, melioracijos darbus parlamentaras ženkliau siūlo finansuoti iš biudžeto. O lėšų siūloma gauti iš valstybės žemės pardavimo.
V.Bakas priregistravo siūlymų už 70 mln. eurų: policijai, ugniagesiams
Trečią didžiausią pageidavimą pateikė Vytautas Bakas, į Seimą išrinktas su valstiečiais ir žaliaisiais, dabar dirbantis mišrioje Seimo narių grupėje. Jis iš viso priregistravo siūlymų už 70,9 milijono eurų, tai didžiausia suma tarp parlamentarų.
28,55 mln. eurų jis siūlo skirti policijai. Jis argumentuoja, kad biudžetas kitąmet policijai planuojamas netgi mažesnis nei prieš 11 metų.
„Nuo to laiko Lietuvos policija iš esmės persitvarkė – optimizavo valdymo procesus, atleido dalį pareigūnų, atsisakė dalies turto ir funkcijų. Iš esmės pagerėjo policijos veiklos vertinimas visuomenėje. 2020 m. biudžeto projekte policijos finansavimas sumažintas dar 4 mln. Eur“, – pastebi V.Bakas.
Anot jo, dėl sumažinto finansavimo bus neįmanoma kokybiškai vykdyti nusikaltimų tyrimo, užtikrinti jų prevencijos, kils sunkumų didinant policijos pareigūno profesijos patrauklumą, didinti policijos pareigūnų darbo užmokestį ir užtikrinti jų saugą ir sveikatą, aprūpinti specialiosiomis priemonėmis.
Pagal siūlymą, 18 mln. eurų keliautų pareigūnų darbo užmokesčio kėlimui ir motyvacijai, dar 3,5 mln. eurų reiktų mažiausių policijos atlyginimų koeficientams padidinti 0,5 bazinio dydžio. 4 mln. eurų jis nukreiptų kasdienei veiklai užtikrinti ir turtui įsigyti, 3 mln. Eur – aprūpinimui ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis.
Taip pat V.Bakas įsitikinęs, kad būtina didinti ugniagesių gelbėtojų profesijos patrauklumą, šių darbuotojų darbo užmokestį ir užtikrinti jų saugą ir sveikatą. Jis siūlo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui padidinti finansavimą 17,3 mln. eurų. Lėšos eitų ne tik algų didinimui, bet ir darbuotojų trūkumui padengti, būtiniausioms saugos priemonėms. Šį pasiūlymą pasirašė ir konservatoriai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas.
Dar 16,5 mln. papildomų eurų V.Bakas siūlo skirti pasieniečiams: iš jų 12 mln. eurų – sienos stebėjimo sistemų įrengimui ir atnaujinimui, kitas lėšas – atlyginimams ir darbo priemonėms.
Dar 12 milijonų eurų V.Bakas siūlo Vidaus reikalų ministerijos funkcijoms, iš jų 5,3 mln. eurų tektų savivaldybės vykdomoms priešgaisrinės ir civilinės saugos funkcijoms, duomenų tvarkymui, 1,6 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento skoloms dengti, 1,3 mln. eurų – Migracijos departamento funkcijų vykdymui. V.Bakas 300 tūkst. eurų siūlo numatyti prevencinei veiklai kriptovaliutų ir finansinių technologijų sektoriuje.
Lėšų parlamentaras siūlo pasisemti iš akcizų už alkoholį ir tabaką bei Finansų ministerijos, taip pat panaudoti Valstybinės miškų urėdijos pelną.
E.Jovaiša siūlo didesnes algas mokytojams, mokslininkams, nemokamą mokslą
Valstietis Eugenijus Jovaiša taip pat yra vienas brangiausių siūlytojų. Didžiausias jo pasiūlymas – skirti 26 mln. eurų mokytojų darbo užmokesčio koeficientams didinti. Jis primena susitarimą su profesinėmis sąjungomis siekti, kad vidutinės mokytojų algos būtų ne mažesnės nei 1000 eurų.
Dar 16,8 mln. eurų E.Jovaiša papildomai siūlo numatyti mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokesčiams padidinti 10 proc., mat jau Vyriausybės programoje buvo konstatuota, kad dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai yra vieni mažiausių ES.
10,3 mln. eurų E.Jovaiša siūlo skirti ir švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui padidinti. Anot jo, Vyriausybė strategijoje užsibrėžė „nuosekliai didinti švietimo pagalbos specialistų (taip pat ir mokyklų bibliotekininkų), mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį“.
Dar vienas registruotas E.Jovaišos pasiūlymas – skirti 6 mln. eurų nemokamam aukštajam mokslui bakalauro studijose įgyvendinti. 2,5 milijono eurų E.Jovaiša siūlo atrasti Kultūros paso priemonei įgyvendinti.
„Vykdant Vyriausybės programą, 2018 m. buvo patvirtinta Kultūros paso koncepcija ir pradėta įgyvendinti kultūros paso priemonė. Jau pirmi Kultūros paso įgyvendinimo metai parodė, kad priemonė yra sėkminga. Po metų veiklos 2019 m. rugsėjį mokiniams siūloma 1700 kultūros ir meno paslaugų. Kultūros pasą siūlo apie 700 paslaugų teikėjų. 2019 m. I-II ketv. duomenimis, 894 mokyklos (79 proc.) prisijungė prie Kultūros paso ir juo pasinaudojo bent kartą“, – aiškina E.Jovaiša.
Pasak jo, kitąmet numatytas finansavimas šiai priemonei yra per pusę mažesnis, nei reikalingas, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai.
Visas lėšas E.Jovaiša siūlo atriekti iš Finansų ministerijos.
Skundžiasi nustekenta Užsienio reikalų ministerija
Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė, dirbanti Mišrioje Seimo narių grupėje, įregistravo pasiūlymą padidinti Užsienio reikalų ministerijos (URM) finansavimą papildomais 16 milijonų eurų, mat dabar numatyti 86 mln. eurų.
Ji gretina, kad Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skiriama virš milijardo, tuo metu URM yra atsakinga už diplomatinį valstybės sektorių ir jos finansavimas daugiau nei dešimteriopai mažesnis.
„Krašto gynyba yra labai svarbus Lietuvos valstybės prioritetas, tačiau šioje srityje svarbų vaidmenį atlieka ir diplomatinis valstybės korpusas, kurį kuruoja URM. Didinat valstybės asignavimus kietosios galios išlaidoms, negalime pamiršti ir valstybės minkštosios galios – užsienio politiką įgyvendinančių Lietuvos diplomatų“, – aiškina A.Armonaitė.
Pasak politikės, KAM ir URM veikloms skiriamas finansavimas turėtų būti susietas – jei didėja vienai, turėtų augti ir kitai.
„Siūlome diplomatiniam sektoriui procentaliai skirti bent dešimtadalį krašto gynybai numatytų lėšų“, – rašoma A.Armonaitės pasiūlyme ir lyginama, kad didesnį finansavimą turi tiek Latvijos, tiek Estijos užsienio reikalų ministerijos.
Reikalingų lėšų politikė paimtų iš akcizų ir viršplaninių biudžeto pajamų.
Vaikai rizikuoja likti be neformalaus švietimo?
Seime 8 Seimo nariai įregistravo ir pasiūlymą 12 milijonų eurų skirti neformaliam vaikų švietimui.
„Šiuo metu beveik 100 000 mokyklinio amžiaus vaikų gauna finansavimą jų neformalaus švietimo veikloms, skiriant vienam vaikui 15 Eur per mėnesį. Šis finansavimo modelis leidžia pasiūlyti didesnę veiklų įvairovę bei pasiekti vaikus nutolusiose vietovėse. Deja, reikiamos piniginės lėšos vaikų neformaliam švietimui 2020 m. biudžete nėra numatytos, nors Vyriausybė yra įsipareigojusi kasmet didinti įtrauktų į veiklas vaikų skaičių 5 proc.“, – nurodo parlamentarai.
Jie argumentuoja, kad šiuo metu nėra aišku, ar kitąmet iš ES fondų EK leis finansuoti neformalų švietimą, kiek tam bus skirta lėšų.
Reikia didesnių atlyginimų ir kitiems universitetų darbuotojams
Valstietė Levutė Staniuvienė registravo siūlymą padidinti aukštųjų mokyklų neakademinių darbuotojų darbo užmokestį 10 proc. – tam reikėtų 8 milijonų eurų.
„Aukštosiose mokyklose dirba ne tik akademinis, bet ir neakademinis personalas, kuris užtikrina aukštosios mokyklos stabilią ir subalansuotą veiklą. Tai pagalbinis personalas, teikiantis akademinę, sveikatos ir socialinę pagalbą studentams. Jų atlyginimai nesiekia netgi darbo užmokesčio minimumo“, – vertina parlamentarė.
Pasak jos, 2017 m. buvo pasirašyta Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis, kurioje sutarta gerinti darbuotojų darbo organizavimo, apmokėjimo ir socialines garantijas.
10 mln. Eur – tyrimams, 8,6 mln. Eur – švietimo vadovų algoms
Paskutinis 10 milijonų eurų kartelę siekiantis pasiūlymas – registruotas Gintaro Steponavičiaus, Vytauto Juozapaičio, Simono Gentvilo, Edmundo Pupinio, Gintaro Vaičekausko ir Aušrinės Armonaitės. Tiek siūloma skirti Lietuvos mokslo tarybos mokslo programoms finansuoti.
„Valstybės skiriamas finansavimas mokslui yra 2 kartus mažesnis nei ES vidurkis. Lietuva yra iškėlusi tikslą iki 2020 m. padidinti išlaidas MTEP (moksliniams tyrimams eksperimentinei plėtrai) iki 1,9% nuo BVP, tačiau pastaraisiais metais išlaidos MTEP tik mažėjo. Nepasiekus užsibrėžtų MTEP finansavimo rodiklių, toliau išliks Lietuvos mokslo priklausomybės nuo ES struktūrinių fondų finansavimo problema“, – argumentuoja parlamentarai.
Anot jų, strategijoje „Europa 2020“ nustatytas tikslas, kad išlaidos MTEP iki 2020 m. turėtų pasiekti 3% ES BVP. Stiprinant MTEP finansavimą bei investuojant į mokslą ir inovacijas, bus kuriamos prielaidos didinti investicinę grąžą.
Taip pat šie parlamentarai siūlo 8,61 mln. eurų skirti švietimo įstaigų vadovų atlyginimams didinti.
„Šiuo metu yra sunku pritraukti kompetentingus vadovus švietimo įstaigoms – yra paskelbta daugiau nei 300 konkursų, o dėl šios pareigybės nepatrauklumo, norinčių dalyvauti yra nedaug. Todėl būtina sukurti į švietimo vadovus nukreiptą motyvacinę sistemą, kuri leistų į mokyklas pritraukti daugiau gabių vadovų“, – aiškinama pasiūlyme.
Parlamentarai vertina, kad įstaigų vadovai turėtų uždirbti bent 40 proc. daugiau nei mokytojai.
Lėšų šaltinis – Valstybės skolos aptarnavimui skirto finansavimo mažinimas.
Raseiniuose rinktas A.Nekrošius siūlo čia imtis grandiozinių projektų
Raseinių-Kėdainių apygardoje rinktas valstietis Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius pateikė net 8 pasiūlymus konkrečiai Raseiniams. Bendra jų kaina biudžetui – 7,7 milijono eurų.
Anot politiko, 11 tūkst. gyventojų turinčiame mieste reikalingas universalus sporto kompleksas už 4,25 mln. eurų, nes jis leistų augti sportuojančiųjų skaičiui rajone. Sporto komplektą sudarytų universali sporto salė, treniruočių salės, antrame etape – vandens pramogų centras su plaukimo baseinu.
„Būtina sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią Raseinių rajono bendruomenę. Didinti vaikų, besimokančio jaunimo ir visų rajono gyventojų fizinį aktyvumą bei pajėgumą. Ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į sveikatą kaip didžiausią vertybę, padedančią tenkinti asmenybės poreikius, atitinkančius jų fizines galias ir gebėjimus. (…) Svarbu paminėti tai, jog Raseiniai yra vienas iš nedaugelio rajonų, neturintis jokio sporto komplekso, baseino, o šiuo metu net ir Kultūros centro“, – rašo A.Nekrošius.
Taip pat A.Nekrošius už 1,15 mln. eurų siūlo renovuoti Raseinių stadioną, papildomą milijoną – žvyrkeliams asfaltuoti.
Dar vieną, Dubysos slėnio stadioną, politikas siūlo renovuoti Ariogaloje – už 500 tūkst. eurų.
Seimas, pagal politiko norą, turėtų parūpinti 350 tūkst. eurų Raseinių specialiosios mokyklos bendrabučio stogo ir trečio aukšto remontui, dar 335 tūkst. eurų skirti Ariogalos gimnazijos stadiono renovacijai, o 120 tūkst. eurų – Nemakščių M.Mažvydo gimnazijos stogo ir aktų salės remontui.
Alytuje rinktas R.Šarknickas rekonstruotų viaduką, ligoninę
Alytaus apygardoje rinktas valstietis Robertas Šarknickas taip pat rūpinasi savivaldybės reikalais. Jis siūlo skirti 2 mln. eurų Alytaus geležinkelio viadukui virš Naujosios g. rekonstravimo darbams atlikti.
Jis aiškina, kad Alytuje Naujoji gatvė buvo rekonstruota į keturių eismo juostų gatvę, tačiau ties viaduku gatvė staiga susiaurėja, nes tarpas tarp kolonų per siauras.
„Tai kelia grėsmę eismo saugumui, nes gatvė staiga nesaugiai susiaurėja. Vienintelė išeitis – rekonstruoti Alytaus geležinkelio viaduką“, – vertina R.Šarknickas.
Dar 1,2 mln. eurų politikas siūlo skirti Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės chirurgijos skyriaus patalpų rekonstrukcijai.
„Chirurgijos patalpos yra ypač susidėvėję tiek morališkai, tiek fiziškai, dėl to labiausiai nukenčia paslaugų kokybė, darbų apimtys bei ligoninės ekonominiai rodikliai. Šis strategiškai svarbus skyrius nebuvo kapitaliai remontuotas nuo šių ligoninės patalpų pastatymo – 1983 m. Sanitarinės sąlygos šiose patalpose palaikomos savomis lėšomis, atliekant būtiniausius nedidelės apimties remonto darbus“, – teigia politikas.
Ir daugiau Seimo narių pateikė siūlymo rekonstruoti mokyklas, bažnyčias ar kitus objektus, tik jų pageidavimai buvo smulkesni. Pvz., Varėnoje rinktas liberalas Juozas Baublys čia siūlo už 950 tūkst. eurų rekonstruoti ligoninę, pagal sąrašą į Seimą išrinktas Trakų r. politikas Jaroslavas Narkevičius siūlo po 300 tūkst. eurų skirti Senųjų Trakų bažnyčiai, Lentvario „Versmės“ ir Henriko Senkevičiaus mokyklų vidaus patalpų remonto darbams ir pan.
R.Karbauskio prašymas kuklus – pusė milijono kultūros įstaigoms
Vienintelį pageidavimą įregistravo ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis – 550 tūkst. eurų skirti įvairioms kultūros įstaigoms. Kartu šį pasiūlymą pasirašė ir kiti Seimo Kultūros komiteto nariai, išskyrus konservatorių Vytautą Kernagį.
Pagal pasiūlymą papildomus nuo kelių tūkstančių eurų iki 40 tūkst. eurų gautų tokios įstaigos kaip Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Klaipėdos muzikinis teatras ir kt.
„Finansų ministerijos nurodymu 2019 m. buvo sumažintos išlaidos Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų prekių ir paslaugų įsigijimui. Kultūros įstaigoms gali nepavykti užbaigti šių metų neturint kreditinių įsiskolinimų. Taip pat Kultūros ministerijai pavaldžioms įstaigoms, kuriose vykdomi rekonstrukcijos darbai arba perduodami objektai po rekonstrukcijos, išauga eksploataciniai kaštai – didesnės išlaidos už komunalines paslaugas, papildomų apsaugos, valymo paslaugų poreikis ir kt., tačiau tam papildomų biudžeto lėšų nėra skiriama“, – argumentuojama pasiūlyme.
Anot parlamentarų, kultūros įstaigų uždirbamos pajamos turėtų būti skiriamos ne komunalinėms paslaugoms apmokėti, o veiklai ir darbuotojų skatinimui, tačiau esant nepakankamam biudžetui įstaigos priverstos „lopyti skyles“.
