Šių metų pirmo ketvirčio pabaigoje „Sodra“ suskaičiavo 102,5 tūkstančio skolingų draudėjų, jų bendra skola siekė 96,8 milijono eurų – vidutiniškai po 944 eurus.
Tačiau 20 didžiausių skolininkų atriekia 15 mln. eurų, arba šeštadalį visų skolų. Daugiausia tai per krizę kritę bankai, statybų ir kitos didelės bendrovės, kurios jau ir likviduotos, tačiau „Sodra“ toliau skaičiuoja delspinigius, kol jos bus galutinai išregistruotos.
Pastaruosius dvejus metus verslo ir savarankiškai dirbančiųjų įsiskolinimas mažėja apie penktadalį. Mat 2016 m. pirmą ketvirtį dar buvo 128 tūkst. skolininkų, ir jų skolos siekė 114 mln. eurų.
„Įsiskolinimai apima labai ilgus laikotarpius. Jeigu žiūrėtume didžiausių skolininkų – įmonių sąrašą, tai jame gana seniai veiklos nebevykdančios įstaigos ir įmonės, kurių bankroto procedūros vis dar tebevyksta. Yra skolų, kurios atsirado dar 2008-2010 m. pasaulio finansų krizės laikotarpiu. Veiklos nevykdančių draudėjų skolos išnyksta tik pabaigus bankroto procedūras arba po priverstinio išregistravimo, tačiau šie procesai užtrunka“, – 15min teigia „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.
Skolingas – kas ketvirtas
Lietuvoje yra 423 tūkstančių draudėjų, kurie socialiniu draudimu draudžia save arba darbuotojus. Iš jų pirmą ketvirtį skolingi „Sodrai“ – 103 tūkstančiai.
Daugiausiai skolininkų, vertinant pagal veiklos rūšį – tarp individualią veiklą vykdančių asmenų. 38,5 tūkstančio, arba 32 proc., individualią veiklą vykdančių asmenų turėjo skolų „Sodrai“.
Antroje vietoje atsidūrė uždarosios akcinės bendrovės – kone 25 tūkstančiai bendrovių, arba kas penkta (19,6 proc.) skolinga „Sodrai“.
Toliau rikiuojasi verslo liudijimus įsigiję asmenys – 17,7 tūkst., arba net 37,7 proc. tokią veiklą vykdančių asmenų turėjo skolų.
Tačiau „Sodra“ laikosi kitos nuomonės – svarbiau ne skaičius, o skolų dydis.
„Verslo liudijimų turėtojų ar gyventojų, vykdančių individualią veiklą, bendrai yra daugiau nei įmonių, samdančių darbuotojus. Dėl to sakyti, kad jog dažniau skolingi yra savarankiškai dirbantys gyventojai, – nebūtų tikslu“, – sako S.Jarmalis.
Jis lygina, kad individualią veiklą vykdančių asmenų skolos sudaro mažiau nei 5 proc. visų skolų, kai tuo tarpu UAB – 60 proc.
UAB sudaro 30 proc. visų draudėjų, o asmenys, vykdantys individualią veiklą ar turintis verslo liudijimą – 39 proc.
„Pasitaiko tokių atvejų, kai draudėjas laukia, kol „Sodra“ priverstinai nurašys lėšas nuo jo sąskaitos banke, tačiau tokių draudėjų dalis santykinai maža. Šiais atvejais draudėjui tenka sumokėti ne tik įmokų skolą, bet ir Piniginių lėšų apribojimų sistemos mokestį“, – S.Jarmalis neigia, kad dalis verslininkų nesivargina patys mokėti įmokų „Sodrai“.
Didžiausių skolininkų dvidešimtukas – liūdnos istorijos
Didžiausių „Sodros“ skolininkų dvidešimtukas atskleidžia liūdnas istorijas, kurių metu nukentėjo darbuotojai, indėlininkai. Tačiau sąraše ne tik praėjusios krizės skeletai – yra ir veikiančių bendrovių, dalis jų tik birželį pranešė apie bankroto procedūras.
Bankas „Snoras“ užima pirmąją vietą, kurio likusi skola „Sodrai“ – 2,7 milijono eurų. Toliau rikiuojasi dar 4 likviduotos akcinės bendrovės: „Vingriai“, Ūkio bankas, „FlyLAL – Lithuanian Airlines“, Vievio paukštynas.
Šeštoje vietoje esanti Kretingos baldų gamintoja „Akmena“ birželį paskelbė apie pradedamas bankroto procedūras – darbo neteko apie 180 žmonių, o skola „Sodrai“ siekia 650 tūkst. eurų.
Iš veikiančių bendrovių 10 vietą užima „Felmesta invest“, tačiau ji darbuotojų neturi, o skola socialinio draudimo fondui siekia 517 tūkst. eurų. 15min neturi duomenų, kaip daugiau dviejų darbuotojų niekuomet neturėjusi bendrovė „užsidirbo“ tiek skolų.
59 darbuotojus tebeturinti Šilalės rajone veikianti mėsos perdirbimo įmonė „Grimeda“ kas mėnesį augina skolą „Sodrai“, kuri šiuo metu siekia kone 400 tūkst. eurų.
Negandos užgulė statybos bendrovę „Molesta“ – bendrovėje liko 7 darbuotojai, uždirbantys vidutiniškai 333 eurus, o skola „Sodrai“ siekia 372 tūkst. eurų. Didžiausių skolininkų sąraše bendrovė užima 14 vietą.
Specializuotos automobilinių kompresorių gamintojos UAB „Panevėžio Aurida“ skola siekia 368 tūkst. eurų, bendrovėje tebedirba 121 darbuotojas.
Birželį bankroto procedūrą pradėjo infrastruktūros, komercinės ir visuomeninės statybos UAB „Kauno dujotiekio statyba“, kurios skola siekia 362 tūkst. eurų. Šiuo metu bendrovėje liko 2 darbuotojai, nors dar prieš metus joje dirbo daugiau nei 220 darbuotojų.
